„Baltijos tyrimai“: du trečdaliai šalies gyventojų pritaria jaunimo ekologiniam švietimui ir įtraukimui į gamtosaugines veiklas

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad net 66 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų pritaria idėjai mokyklinio amžiaus vaikus ir jaunimą geriau supažindinti su šalies gamta bei leisti jiems aktyviai įsitraukti į gamtosaugines ir su laukinės gyvūnijos globa sietinas veiklas.

Tyrimo duomenimis, teiginiui, kad jaunoji karta turėtų iš arti pažinti gyvūnų populiacijos būklę ir dalyvauti edukacinėse programose, pritaria 66 proc. Lietuvos gyventojų – 23 proc. pritariai visiškai, o greičiau pritaria – 43 proc. respondentų.

Anot tyrimą užsakiusios Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktoriaus Laimono Daukšos, šie rezultatai tik patvirtina augantį visuomenės brandumą.

„Du trečdaliai šalies gyventojų supranta, jog objektyvus ekologinis švietimas, gamtosauginė veikla ir populiacijų valdymo procesų suvokimas turi būti pradėtas formuoti dar mokyklos suole“, – teigia L. Daukša.

Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, praktinį jaunimo mokymą apie gamtotvarką stipriausiai palaiko tie gyventojai, kurie patys kasdien susiduria su laukine gamta arba teigiamai vertina gamtosaugines iniciatyvas. Darbininkų ir ūkininkų grupėje pritarimas idėjai pasiekia net 73 proc., o tarp asmenų, kurie apskritai teigiamai vertina medžiotojų bendruomenės veiklą, palaikymas auga iki 86 proc. Demografinis profilis rodo, kad šią iniciatyvą reikšmingai dažniau palaiko vyrai bei kaimo vietovių respondentai, turintys vidurinį arba profesinį išsilavinimą.

Tuo tarpu tik ¼ visuomenės šiuo klausimu yra neutrali arba kitos nuomonės. Priešingos pozicijos laikosi ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų (10 proc. visiškai nepritaria, 15 proc. greičiau nepritaria).

Pasiūlymui integruoti su laukinės gamtos pažinimu susijusias edukacijas į jaunimo švietimą santykinai dažniau nepritaria moterys, 50–64 metų žmonės bei mažesnių miestų gyventojai. Taip pat skeptiškesnę poziciją išreiškė vadovaujančias pareigas užimantys asmenys, bedarbiai, namų šeimininkės bei tie piliečiai, kurie neigiamai vertina medžioklės veiklą. Kas dešimtas (9 proc.) tyrimo dalyvis neturėjo aiškios nuomonės arba į klausimą neatsakė – neutralią poziciją dažniausiai užėmė didžiųjų miestų gyventojai, moterys bei vyresni nei 65 metų asmenys.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų ir draugija per pastaruosius metus ėmėsi aktyvių permainų: sukūrė meškų stebėjimo, apsaugos ir apskaičiavimo sistemas, plėtojo socialines iniciatyvas orientuotas į pagalbą skurstantiems, inicijavo medelių apsaugos akcijas su miškininkais, prisidėjo prie stirniukų išsaugojimo kampanijos dronais šienapjūtės metu, įgyvendino eilę vaikų edukacinių programų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2026 m. birželio 19–30 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Apklausta 1010 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų. Tyrimas vyko 108 atrankos taškuose, taikant asmeninio interviu respondentų namuose metodą. Tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.