Medžiokliniai šunys, skirti medžioti urvuose gyvenančius žvėris, duoda didelę praktinę naudą medžioklės ūkiui. Jie yra viena iš žmogui pavojingų ligų – pasiutligės ir trichineliozės, kurias platina smulkūs plėšrūnai, – kontrolės priemonių. Kiekvienais metais Lietuvoje užfiksuojamos kelios dešimtys trichineliozės ir pasiutligės susirgimų atvejų. Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos taikomas smulkių laukinių plėšrūnų vakcinavimas, mėtant iš lėktuvų jauką su vakcina, yra labai brangus. Urviniai šunys taip pat yra viena iš invazinės gyvūnų rūšies – usūrinio šuns – eliminavimo priemonių. Urviniai šunys efektyviai naudojami reguliuojant bebrų, kurie daro didelę žalą miškams ir žemės ūkiui, skaičių. Taip pat smulkių plėšrūnų skaičiaus kontrolė tiesiogiai susijusi su smulkiąja fauna, kurios Lietuvoje negausu.

Smulkios plėšrūnų rūšys, tokios kaip lapės, kiaunės ir jau minėti usūriniai šunys, yra labai plastiškos, prisitaikančios gyventi šiuolaikiniame, žmogaus veiklos paveiktame landšafte, randančios gyvenamąsias erdves ir maistą net miestuose, industriniuose rajonuose. Šiuolaikinėse antropogeninėse ekosistemose smulkūs plėšrūnai neturi natūralių priešų, ir tai skatina jų populiacijų augimą. O pavyzdžiui, vienos lapės metinis maisto poreikis yra apie 300 kg gyvulinės kilmės pašaro.

Teikiame medžiotojų, kurie augina ir naudoja medžioklėje šunis, skirtus medžioti urvuose gyvenančius žvėris, sąrašą. Jeigu norite sumažinti lapių, usūrinių šunų skaičių ar bebrų daromą žalą, prašome pasinaudoti šiuo sąrašu ir pasikviesti į pagalbą šiuos medžiotojus.

Jeigu Jūs auginate ir naudojate medžioklėje urvinius šunis, kurie įvertinti urvinių šunų bandymų ir varžybų diplomais, ir norite prisijungti prie tokios veiklos, prašome rašyti e. paštu lietuvosmzd@yahoo.com, ir mes įtrauksime jus į šį sąrašą.