Dar viduramžiais medžioklės trofėjai puošė didikų menes, primindami apie jų sėkmingas medžiokles. Trofėjai anksčiau buvo vertinami pagal dydį, grožį, simetriją… Dabartinė trofėjų vertinimo metodika buvo sukurta Medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) 1935 metais. Trofėjų vertinimu pagal CIC metodiką Lietuvoje susidomėta 1967 metais. Ši medžioklės trofėjų vertinimo metodika beveik nepakito iki dabar.

Ne vienas medžiotojas savo namus yra papuošęs trofėjais, primenančiais daug jaudinančių medžioklės akimirkų, patirtų įspūdžių, tačiau kiekvienam maloniau, kai šiuo grožiu galima pasidžiaugti kartu su kitais. Tokią galimybę suteikia medžioklės trofėjų parodos, kurios tapo viena gražiausių Lietuvos medžiotojų tradicijų.
Patys geriausieji medžioklės trofėjai įrašomi į Europos ir pasaulio medžioklės trofėjų rejestrą. Keliolika Lietuvos medžiotojų trofėjų puikuojasi pasaulio trofėjų rejestro pirmuosiuose dešimtukuose.

Medžioklės trofėjų parodos padeda ugdyti medžioklės kultūrą ir taisyklingos medžioklės supratimą, parodo visapusišką medžiotojų veiklą, kaip medžioklė susijusi su kultūra, menu, etika, tradicijomis, o svarbiausia – gamtosauga, medžiojamosios faunos apsauga ir racionaliu medžioklės ūkio tvarkymu. Medžioklės trofėjai atspindi medžiojamųjų gyvūnų populiacijų, jų gyvenamosios aplinkos būklę atitinkamu laikmečiu. Lietuvos medžiotojai supranta, kad jų saugomas nepakartojamas gamtos turtas – trofėjai – svarbūs mūsų kultūros paveldui, gamtosaugai, mokslui.