LIETUVOS MEDŽIOTOJŲ IR ŽVEJŲ DRAUGIJOS ĮSTATAI
I skirsnis. Bendroji dalis
1.1. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (toliau Draugija) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, turinti ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vienija jos veiklos tikslams pritariančias medžiotojų asociacijas, vienijančias medžiotojų klubus ir būrelius, kitas medžiotojų ir žvejų asociacijas bei medžiojimo teisę turinčius fizinius asmenis ir tęsia tradicijas bei darbus, pradėtus Lietuvos taisyklingos medžioklės ir žūklės draugijos, įkurtos 1920 metais.
Draugija yra Tarptautinės medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gyvosios gamtos išsaugojimo tarybos (CIC) ir Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (FACE) narė.
1.2. Draugija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymu, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu, Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymu, kitais įstatymais, teisės aktais ir šiais įstatais.
1.3. Pagal savo prievoles Draugija atsako savo turtu, Draugijos nariai neatsako už Draugijos prievoles.
1.4. Draugija turi atsiskaitomąją (ąsias) sąskaitą (as) kredito įstaigoje (ose), antspaudą su Draugijos emblema ir savo pavadinimu.
1.5. Draugija turi savo vėliavą, emblemą, ženklą ir kitus simbolius.
1.6. Draugijos veiklos laikotarpis neribotas.
1.7. Draugijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
II skirsnis. Draugijos tikslai, veiklos sritys ir rūšys
2.1. Svarbiausi Draugijos tikslai:
1) atstovauti Lietuvos medžiotojų ir žvejų interesams, vienyti medžiotojų asociacijas, vienijančias medžiotojų klubus ir būrelius, kitas medžiotojų ir žvejų asociacijas bei koordinuoti jų veiklą;
2) ugdyti taurų medžiotojų ir žvejų požiūrį į gamtą, saugoti, gausinti ir reguliuoti laukinių žvėrių, paukščių ir žuvų išteklius, rūpintis populiacijų struktūromis, produktyvumu, sąveika su aplinka, ekologine pusiausvyra;
3) puoselėti medžioklės ir žvejybos kultūrą bei tradicijas, kelti medžiotojų ir žvejų kvalifikaciją.
2.2. Siekdama šių tikslų, Draugija:
1) rengia asmenų, norinčių tapti medžiotojais mokymo kursus , organizuoja medžioklės ir žvejybos trofėjų ekspertų, kinologų ekspertų rengimą, suteikia jiems atitinkamas kvalifikacijas;
2) visuomenės informavimo priemonėse skleidžia, aiškina, platina ir populiarina gamtosaugos, taisyklingos ir tausojančios medžioklės ir žvejybos idėjas, propaguoja medžioklės ir žvejybos tradicijas, kultūrą bei etiką;
3) organizuoja medžioklės ir žvejybos trofėjų apžiūras ir parodas, medžioklinių šunų lauko bandymus, varžybas ir parodas, dalyvauja tarptautinėse parodose, varžybose ir kituose renginiuose;
4) steigia medžioklės ir žvejybos muziejus;
5) organizuoja prekybą medžioklės, žvejybos, turizmo ir kitomis prekėmis;
6) dalyvauja giminingų tarptautinių organizacijų veikloje;
7) rengia medžiotojų ir žvejų varžybas, simpoziumus, konferencijas, šventes, sąskrydžius, konkursus, muges, mokslinius ir švietėjiškus renginius, dalyvauja analogiškuose kitų giminingų asociacijų ir tarptautiniuose renginiuose;
8) leidžia mokslo, mokymo, metodinius, taip pat periodinius leidinius, kuria internetines svetaines, radijo ir video laidas, kaupia istorinius, išliekamąją vertę turinčius duomenis ir dokumentus;
9) teikia institucijoms, priimančioms medžioklę ir žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;
10) dalyvauja valstybės institucijų sudaromų komisijų, darbo grupių darbe ir siūlo į jas savo atstovus;
11) veda asmenų, esančių Draugijos nariais, apskaitą ir tvarko Draugijos narių sąrašą;
12) vykdo įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms (CIC, FACE)
.2.3. Draugijos veiklos rūšys pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK) yra medžioklė bei su ja susijusių paslaugų veikla, žvejyba ir su ja susijusių paslaugų veikla, knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla, kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų rengėjų veikla, gamtos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai, kitas mokymas bei kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla.
2.4. Vykdydama šią veiklą ir siekdama įgyvendinti savo tikslus, Draugija glaudžiai bendradarbiauja su mokslo, aplinkos apsaugos, miškų, žemės ūkio, jaunimo, sporto ir kitomis institucijomis bei organizacijomis.
III skirsnis. Draugijos nariai, jų pareigos ir teisės
3.1. Draugijos nariais gali būti jos veiklos tikslams pritariantys ir medžiojimo teisę turintys fiziniai asmenys bei juridiniai asmenys – asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius arba kitos asociacijos, vienijančios žvejus bei medžiotojus (klubai, būreliai). Žvejus bei medžiotojus vienijančios asociacijos (klubai, būreliai) ar medžiojimo teisę turintys fiziniai asmenys, kurie yra Draugijos nariais esančių asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius nariais, Draugijos nariais būti negali. Draugijos narių įstatuose numatyti pagrindiniai veiklos tikslai, teisės ir pareigos neturi prieštarauti Draugijos pagrindiniams veiklos tikslams, bei narių teisėms ir pareigoms.
3.2. Naujus narius, tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, į Draugiją priima, o esamus iš jos šalina Draugijos taryba šių įstatų nustatyta tvarka.
3.3. Draugijos narių pareigos:
1) Draugijos narys privalo laikytis šių įstatų, aktyviai dalyvauti Draugijos veikloje, vykdyti Draugijos organų nutarimus;
2) aktyviai dalyvauti gamtosaugos veikloje, puoselėti Lietuvos gamtą ir jos fauną, visur ir visada garbingai reprezentuoti medžiotojo ar žvejo vardą;
3) laikytis aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų medžioklę bei žvejybą reglamentuojančių teisės aktų;
4) laiku mokėti nario mokestį ir tikslines įmokas, iki vasario 01 d. pateikti narių deklaraciją už praeitus metus, reikalingą nario mokesčiui apskaičiuoti (pareiga pateikti deklaraciją taikoma Draugijos narių – juridinių asmenų, atžvilgiu);
5) pasikeitus Draugijos nario – juridinio asmens, juridiniam statusui ar rekvizitams, jis per 10 dienų nuo šių pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos, privalo apie tai raštu, el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (jeigu jomis galima nustatyti nario tapatybę) informuoti Draugijos tarybą. Pasikeitus Draugijos nario – fizinio asmens, kontaktiniams duomenims ar gyvenamosios vietos adresui, jis per 10 dienų nuo tokio pasikeitimo dienos, privalo apie tai raštu, el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (jeigu galima nustatyti nario tapatybę) informuoti Draugijos tarybą;
3.4. Draugijos nariai turi tokias turtines ir neturtines teises:
1) dovanoti ar kitaip perleisti Draugijai jam nuosavybės teise priklausantį turtą;
2) Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka gauti likviduojamos Draugijos turto dalį;
3) rinkti ir būti išrinktu delegatu į Draugijos visuotinį delegatų suvažiavimą;
4) rinkti ir būti išrinktas į Draugijos valdymo organus, o – Draugijos nario juridinio asmens atveju, deleguoti savo pasiūlytą atstovą (fizinį asmenį) į Draugijos valdymo organus;
5) naudotis Draugijos teikiamomis paslaugomis;
6) susipažinti su Draugijos dokumentais, Draugijos narių sąrašu bei gauti visą Draugijos turimą informaciją apie jos veiklą;
7) kreiptis į teismą dėl Draugijos delegatų suvažiavimo ar kito organo sprendimų panaikinimo;
8) bet kada išstoti iš Draugijos (tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip Draugijos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami);
9) gauti prizus, diplomus, padėkas ir kitus paskatinimus bei apdovanojimus;
10) kitas teisės aktuose ir Draugijos įstatuose nustatytas teises.
3.5. Už nuopelnus Draugijai, ilgametį ir vaisingą darbą jos labui medžiotojams ir žvejams gali būti suteiktas Garbės medžiotojo ar Garbės žvejo vardas. Nusipelnę Draugijai asmenys gali būti apdovanoti „Šv. Huberto“ ordinu, „Medeinės” ar „Patrimpo” medaliais, ir kitais apdovanojimais. Garbės vardų suteikimą ir apdovanojimus medaliais ar ordinu, reglamentuoja atitinkami nuostatai, kuriuos tvirtina Draugijos taryba.
36. Draugijos nariams, nevykdantiems šių įstatų reikalavimų, taip pat už Draugiją diskredituojančią veiklą taikomos visuomeninio poveikio priemonės:
- svarstymas Draugijos taryboje;
- narystės Draugijoje sustabdymas;
- pašalinimas iš Draugijos.
3.7. Dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo Draugijos nariams nutarimus priima Draugijos taryba.
IV skirsnis. Draugijos narių – fizinių asmenų teritorinės grupės
4.1. Draugijos narių – fizinių asmenų teritorinės grupės (toliau – Grupės) yra Draugijos narius – medžiojimo teisę turinčius fizinius asmenis, kurie nėra Draugijos nariais esančių asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius nariais, teritoriniu (Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus) pagrindu jungiantys vienetai. Grupė yra steigiama esant bent 50 norą joje būti išreiškusiems fiziniams asmenims, turintiems medžiojimo teisę ir kurie nėra Draugijos nariais esančių asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius nariais.
4.2. Grupių nariai iš savo tarpo išsirenka Grupės pirmininką, kuris koordinuoja atitinkamos Grupės veiklą. Grupių vadovų veikla nėra atlyginama. Atskirais atvejais Draugijos taryba gali nuspręsti Grupių vadovų veiklą apmokėti. Tokiu atveju su Grupės vadovu yra sudaroma paslaugų teikimo ar darbo sutartis.
4.3. Grupių ir joms priklausančių Draugijos narių sąrašus administruoja Draugijos administracija. Konkrečios Grupės veikloje dalyvaujančių Draugijos narių sąrašus papildomai administruoja tos Grupės pirmininkas.
4.4. Apie naujos Grupės įkūrimą Draugijos nariai informuoja Draugijos administraciją. Apie įstojimą į Grupę ar išstojimą iš jos, Draugijos nariai informuoja Draugijos administraciją ir Grupės pirmininką.
4.5. Draugijos narys vienu metu gali priklausyti tik vienai Grupei. Dėl šios priežasties, Draugijos narys turi teisę rinkti delegatus ar būti į juos renkamas tik vienoje Grupėje. Tuo atveju, jei Draugijos narys Grupės nepasirenka ar neįmanoma nustatyti, kuriai Grupei Draugijos narys priklauso, siekiant sudaryti galimybę rinkti ar būti renkamam į delegatus, jis priskiriamas Grupei pagal Draugijos turimą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Esant duomenų, kad Draugijos narys yra įstojęs į vieną ar daugiau Grupių, laikoma, kad jis priklauso tai Grupei, į kurį įstojo vėliausiai.
4.6. Grupių posėdžiai gali vykti tiek susirinkimų forma, tiek iš anksto balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti nario tapatybę. Sprendimai dėl Grupės pirmininko ir delegatų išrinkimo priimami dalyvaujant ne mažiau kaip ½ visų Grupės narių, paprastąja dalyvaujančių Grupės narių balsų dauguma. Šių sprendimų nepriėmus dėl kvorumo trūkumo, jie priimami pakartotiniame Grupės narių susirinkime paprastąja jame dalyvaujančių Grupės narių balsų dauguma. Sprendimai yra protokoluojami. Delegatų į Draugijos suvažiavimą rinkimus organizuoja ir koordinuoja Grupės pirmininkas, o jo nesant – Draugijos administracija.
V skirsnis. Draugijos narių priėmimo, jų išstojimo ir pašalinimo iš Draugijos tvarka bei sąlygos
5.1. Nauji Draugijos nariai į Draugiją priimami laisvanoriškumo pagrindu.
5.2. Draugijos narių skaičius neribojamas.
5.3. Į Draugiją naujus narius priima ar esamus pašalina, taip pat sustabdo jų narystę bei taiko visuomeninio poveikio priemones Draugijos taryba. Nauji nariai priimami į Draugiją arba esami pašalinami, jeigu už tai balsavo 2/3 Draugijos tarybos narių.
5.4. Tiek juridinis (asociacija), tiek fizinis asmuo, norintys tapti draugijos nariais, raštu, el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (jeigu galima nustatyti asmens tapatybę) pateikia prašymą draugijos tarybai, nurodydami savo rekvizitus, medžiojimo teisę patvirtinančius dokumentus ir kontaktinius duomenis (adresą, el. pašto adresą, mob. telefono numerį) Fiziniai asmenys, pateikdami prašymą tapti draugijos nariais, privalo nurodyti ne tik savo duomenis, tačiau ir tą teritorinę Grupę, kuriam norėtų priklausyti ar jau priklauso…
5.5. Sprendimą dėl naujo Draugijos nario priėmimo ar atsisakymo priimti Draugijos taryba priima per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
5.6. Draugijos narys bet kada gali išstoti iš Draugijos raštu, el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (jeigu galima nustatyti asmens tapatybę) pateikęs prašymą Draugijos tarybai.
5.7. Draugijos narys gali būti pašalintas iš Draugijos jeigu:
1) nesilaiko Draugijos įstatų, kitų medžioklę bei žūklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
2) sistemingai nevykdo Draugijos delegatų suvažiavimo ir kitų valdymo organų sprendimų;
3) iki einamųjų metų kovo 31 d. nesumoka nario mokesčio už praeitus metus, ar kitų tikslinių įmokų per vieną mėnesį nuo Draugijos delegatų suvažiavimo ar tarybos sprendimo priėmimo dienos;
4) vykdo veiklą, kuri nesuderinama su Draugijos įstatais bei tikslais;
5) jo veikla kenkia Draugijai.
5.8. Klausimą dėl Draugijos nario šalinimo sprendžia Draugijos taryba. Spendimas dėl to turi būti priimtas per 30 dienų nuo šių įstatų V skirsnio 5.7. punkte išvardintų aplinkybių paaiškėjimo dienos.
5.9. Nesutikdamas su Draugijos tarybos sprendimu pašalinti jį iš Draugijos narių, Draugijos narys turi teisę per 10 dienų, nuo sprendimo gavimo dienos, tokį Draugijos tarybos sprendimą apskųsti teismui. . Kol nagrinėjamas skundas, Draugijos tarybos sprendimas dėl Draugijos nario pašalinimo nevykdomas, tačiau jo narystė Draugijoje sustabdoma.
VI skirsnis. Draugijos delegatų suvažiavimas
6.1. Draugijos delegatų suvažiavimas yra aukščiausias Draugijos organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises.
6.2. Draugijos delegatų suvažiavimas šaukiamas vieną kartą per metus, bet ne vėliau kaip po 4 mėnesių pasibaigus finansiniams metams, Draugijos tarybos nustatytu laiku. Neeilinis delegatų suvažiavimas turi būti šaukiamas reikalaujant Draugijos tarybai, Draugijos pirmininkui, arba ne mažiau kaip pusei Draugijos narių..
6.3. Draugijos delegatų suvažiavimą šaukia Draugijos taryba.
6.4. Draugijos delegatų suvažiavimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas šių įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi Draugijos narys ar Draugijos taryba.
6.5. Apie šaukiamą Draugijos delegatų suvažiavimą turi būti viešai paskelbta Draugijos internetiniame tinklapyje www.lmzd.lt., taip pat Draugijos nariai turi būti informuoti raštu (el. paštu ar kitomis el. ryšių priemonėmis) ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki suvažiavimo. Pranešime (kvietime) turi būti nurodyta: suvažiavimo data ir vieta, darbotvarkė ir jos klausimų sprendimo projektai.
6.6. Draugijos delegatų suvažiavimas neturi teisės svarstyti ir priimti sprendimų darbotvarkėje neskelbtais klausimais.
6.7. Draugijos delegatų suvažiavimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė išrinktų delegatų..
6.8. Draugijos delegatų suvažiavime sprendžiamojo balso teisę turi visi Draugijos nariai delegatai. Vienas delegatas, dalyvaujantis visuotiniame delegatų suvažiavime, atstovauja 50 medžiotojų ar žvejų ir turi vieną balsą.
6.9. Delegatai renkami draugijos fizinių asmenų teritorinėse Grupėse šių įstatų 4.6 punkte nustatyta tvarka ar skiriami Draugijos narių – juridinių asmenų, organų sprendimu. Išrinktas ar paskirtas delegatas neturi teisės įgalioti ar kitaip perduoti jam pavestas atstovavimo teises kitiems asmenims. Delegatai privalo būti išrinkti ar paskirti ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienos iki numatytos delegatų suvažiavimo datos ir apie jų personalinę sudėtį ne vėliau kaip 5 (penkios) dienos iki delegatų suvažiavimo datos turi būti informuota Draugijos administracija
6.10. Siekiant užtikrinti tinkamą Draugijos narių atstovavimą delegatų suvažiavime, draugijos fizinių asmenų – teritorinių Grupių narių ir Draugijos narių – juridinių asmenų, atstovaujamų medžiotojų ir žvejų sąrašai sutikrinami ir Draugijos administracijos patvirtinami kiekvienų kalendorinių metų vasario 01 d. duomenimis. Tuo atveju, jei šaukiamas neeilinis visuotinis delegatų suvažiavimas, draugijos narių – fizinių asmenų teritorinių Grupių narių ir Draugijos narių – juridinių asmenų, atstovaujamų medžiotojų ir žvejų sąrašai sutikrinami ir patvirtinami tos dienos, kurią nutarta šaukti neeilinį visuotinį delegatų suvažiavimą, duomenimis.
6.11. Draugijos delegatų suvažiavimas:
1) priima ir keičia Draugijos įstatus;
2) nustato Draugijos tarybos, revizijos komisijos narių skaičių;
3) renka ar atšaukia Draugijos tarybą ir revizijos komisiją ar atskirus jų narius;
4) renka Draugijos pirmininką ir jį atšaukia;
5) renka Draugijos Garbės pirmininką (neturintį valdymo organų funkcijų);
6) nustato Draugijos narių stojamųjų įnašų dydį, kasmetinių narių mokesčių, tikslinių bei kitų įmokų dydį;
7) tvirtina Draugijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
8) priima sprendimą dėl Draugijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);
9) priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;
10) tvirtina Draugijos tarybos ir revizijos komisijos ataskaitą;
11) priima sprendimus stoti į asocijuotas medžiotojų ir žvejų organizacijas ar kitas giminingas organizacijas;
12) priima Draugijos veiklos programą;
13) priima sprendimą pakeisti Draugijos buveinės adresą.
6.12. Draugijos delegatų suvažiavimas nagrinėja kitus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir šiuose įstatuose delegatų suvažiavimo ir visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą tai nepriskirta Draugijos valdymo organų kompetencijai.
6.13. Draugijos delegatų suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų ir/ar paskirtų delegatų. Draugijos delegatų suvažiavimo sprendimai ir nutarimai (išskyrus sprendimus dėl įstatų priėmimo ir pakeitimo bei dėl Draugijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo) laikomi priimtais jeigu balsuojant balsų „už” buvo daugiau negu „prieš”. Draugijos delegatų suvažiavimo sprendimams dėl įstatų priėmimo ir pakeitimo bei dėl Draugijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo) priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 Draugijos delegatų suvažiavime dalyvaujančių Draugijos narių delegatų balsų.
6.14. Jeigu Draugijos delegatų suvažiavime nėra kvorumo, per 15 kalendorinių dienų turi būti šaukiamas pakartotinis delegatų suvažiavimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio suvažiavimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek suvažiavime dalyvauja išrinktų ir/ar paskirtų delegatų.
VII skirsnis. Draugijos taryba
7.1. Draugijos veiklai vadovauja taryba, kuri yra kolegialus valdymo organas. Tarybos nariu gali būti Draugijos nario pasiūlytas, nariui priklausantis, fizinis asmuo, kuris pritaria Draugijos veiklos tikslams bei uždaviniams. Draugijos tarybos nariu negali būti kitos medžiotojų ar žvejų asociacijos, nesusijusios su Draugija, valdymo organo narys. Už Draugijos tarybos nario veiklą valdymo organuose jos nariui gali būti atlyginama.
7.2. Draugijos taryba vykdo šias funkcijas:
1) užtikrina Draugijos delegatų suvažiavimo sprendimų įgyvendinimą ir kontroliuoja jų vykdymą;
2) tvirtina Draugijos tarybos darbo reglamentą;
3) atsiskaito už ataskaitinius metus ir pateikia metinių finansinių ataskaitų rinkinį, veiklos ir metinę ataskaitą, padarydama pranešimą metiniame Draugijos delegatų suvažiavime;
4) nustato dokumentų ir kitos informacijos apie Draugijos veiklą pateikimo Draugijos nariams tvarką;
5) formuoja Draugijos medžioklės ir mėgėjiškos žvejybos strategiją Lietuvos Respublikoje, siekdama įgyvendinti šių įstatų II skirsnyje numatytus tikslus;
6) sudaro Draugijos medžioklės, mėgėjiškos žvejybos, medžioklinės šunininkystės, medžioklės trofėjų ekspertų ir mokymo bei kitas komisijas, renka bei atšaukia šių komisijų narius, tvirtina jų nuostatus;
7) kaupia, analizuoja duomenis apie medžiojamąją fauną ir žuvis, taip pat apie jų sumedžiojimą ir sužvejojimą;
8) tvirtina Draugijos veiklos pagrindines kryptis, Draugijos narių apdovanojimų nuostatus;
9) nustato Draugijos tarybos etatinės tarnybos struktūrą, etatinių darbuotojų skaičių, jų funkcijas, tvirtina pareiginius nuostatus, atlyginimų fondą;
10) tvirtina Draugijos vėliavos, emblemos ir ženklo pavyzdžius;
11) leidžia leidinius, metodinę literatūrą;
12) teikia valdžios ir valdymo institucijoms siūlymus jų rengiamiems teisės aktams gyvūnijos apsaugos, medžioklės ir mėgėjiškos žvejybos klausimais;
13) steigia Draugijos filialus ir atstovybes tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ir tvirtina jų nuostatus;
14) tvirtina Garbės medžiotojo ir Garbės žvejo vardo bei apdovanojimų suteikimo nuostatus;
15) suteikia Garbės medžiotojo ir Garbės žvejo vardus, priima nutarimus dėl apdovanojimų suteikimo;
16) siūlo Draugijos suvažiavimui Draugijos Garbės pirmininko kandidatūrą;
17) iš savo narių tarpo, tarybos pirmininko teikimu, renka Draugijos tarybos pirmininko pavaduotoją (us)
7.3. Draugijos tarybos narių skaičių nustato Draugijos delegatų suvažiavimas.
7.4. Draugijos tarybą slaptu balsavimu renka Draugijos delegatų suvažiavimas penkerių metų laikotarpiui.
7.5.. Iškelti kandidatai į tarybos narius įrašomi į rinkimų biuletenius, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 1/10 visuotiniame suvažiavime dalyvaujančių narių. Išrinktais laikomi kandidatai, surinkę daugiausia balsų.
7.6. Draugijos tarybos posėdis šaukiamas ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Draugijos tarybos posėdį šaukia pirmininkas ir pateikia darbotvarkę bei nutarimų projektus tarybos nariams prieš savaitę.
7.7. Neeiliniai posėdžiai šaukiami nutarus pusei tarybos narių, taip pat revizijos komisijos reikalavimu.
7.8. Draugijos tarybos posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė tarybos narių, o priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančių narių.
7.9. Visi nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Draugijos tarybos pirmininko balsas.
7.10. Draugijos tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Posėdžio protokolą pasirašo Draugijos tarybos posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
7.11. Esant būtinumui, Draugijos tarybos posėdžiai gali būti organizuojami IT ryšių priemonėmis (el. paštu, vaizdo konferencijų ir kt.). Tokiu atveju tarybos nariai savo nuomonę („Už“ ar „Prieš“) posėdžio darbotvarkės klausimais perduoda pirmininkaujančiam IT ryšių priemonėmis. Tarybos narių nuomonė perduota IT ryšių priemonėmis yra sudėtinė tarybos posėdžio protokolo dalis.
VIII skirsnis. Draugijos pirmininko rinkimų tvarka ir funkcijos
8.1. Draugijos pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas. Draugijos pirmininkas kartu yra ir Draugijos tarybos pirmininkas. Draugijos pirmininką renka Draugijos delegatų suvažiavimas slaptu balsavimu penkerių metų laikotarpiui.
8.2. Iškeltas į Draugijos pirmininkus kandidatas įrašomas į rinkimų biuletenius, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 1/10 suvažiavime dalyvaujančių narių.
8.3. Draugijos pirmininkas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė Draugijos narių delegatų, dalyvavusių suvažiavime.
8.4. Nė vienam kandidatui nesurinkus daugiau kaip pusės delegatų suvažiavime dalyvaujančių narių balsų, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriam teikiami du kandidatai, surinkę daugiausia balsų. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pakartotinio balsavimo metu surinko daugiau balsų.
8.5. Jeigu Draugijos pirmininkas atsistatydina ar dėl kitų priežasčių negali eiti savo pareigų, jo pareigas tarybos sprendimu eina Draugijos tarybos paskirtas pirmininko pavaduotojas, o artimiausiame Draugijos delegatų suvažiavime renkamas naujas Draugijos pirmininkas, likusiam kadencijos laikui.
8.6. Blogai atliekantis savo pareigas arba šiurkščiai pažeidęs Draugijos tarybos darbo reglamentą ar šiuos įstatus Draugijos pirmininkas, pavaduotojas ar tarybos narys gali būti atšauktas iš pareigų nesibaigus kadencijai Draugijos delegatų suvažiavimo sprendimu paprasta balsų dauguma.
8.7. Draugijos pirmininkas vadovaudamas Draugijai atlieka šias funkcijas:
1) koordinuoja Draugijos veiklos programas, kontroliuoja jų įgyvendinimą, numato pagrindines Draugijos medžioklės ir mėgėjiškos žvejybos strategijos nuostatas;
2) veikia Draugijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius Draugijos vardu;
3) vadovauja Draugijos ir Draugijos tarybos darbui;
4) atstovauja Draugijos ir jos narių interesus teismuose, valdžios ir valdymo institucijose, Lietuvos ir tarptautinėse organizacijose bei santykiuose su trečiaisiais asmenimis,;
5) priima į darbą ir iš jo atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis.
6) rūpinasi Draugijos etatinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimu;
7) atidaro ir uždaro bankuose sąskaitas, tvarko kreditus;
8) siūlo Draugijos tarybos posėdžių darbotvarkes, jų nutarimų projektus.
8.8 Už Draugijos tarybos pirmininko veiklą gali būti atlyginama.
IX skirsnis. Draugijos turtas ir lėšos
9.1. Draugijai priklauso kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įsigytas jos lėšomis ar kitu teisėtu būdu: pastatai, įrenginiai, transporto priemonės, kitas turtas reikalingas šiuose įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
9.2. Draugijos lėšas sudaro:
1) narių stojamieji, metiniai ir tiksliniai mokesčiai;
2) fizinių ir juridinių asmenų bei fondų dovanotos (paaukotos) lėšos ar turtas;
3) valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos;
4) Lietuvos ir užsienio fondų tiksliniai asignavimai;
5) kredito įstaigų palūkanos už saugomas Draugijos lėšas;
6) pelno dalis iš Draugijos įsteigtų juridinių asmenų veiklos;
7) gautos pajamos iš medžioklės ir žvejybos;
8) pagal testamentą tenkantys palikimai;
9) kitos teisėtai gautos lėšos.
9.3. Lėšoms, gautoms iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų panaudoti turi būti sudaroma lėšas suteikusių institucijų patvirtinta sąmata. Lėšoms, gaunamoms iš kitų šaltinių, panaudojimo išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja lėšas suteikiantys subjektai.
9.4. Draugijos lėšos, gautos kaip parama, taip pat pagal testamentą naudojamos labdaros (paramos) davėjo ar testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai.
X skirsnis. Revizijos komisija
10.1. Draugijos ūkinei bei finansinei veiklai kontroliuoti sudaroma revizijos komisija. Revizijos komisijos narių skaičių nustato ir revizijos komisijos narius penkerių metų laikotarpiui renka Draugijos delegatų suvažiavimas.
10.2. Revizijos komisija:
1) iš savo narių renka pirmininką ir sekretorių;
2) ne rečiau kaip vieną kartą per metus patikrina Draugijos tarybos, etatinės tarnybos ūkinę bei finansinę veiklą, finansinės ir ūkinės drausmės laikymąsi, apskaitą bei atskaitomybę;
3) už savo veiklą atsiskaito Draugijos delegatų suvažiavimui.
10.3. Revizijos komisijos nariais negali būti Draugijos samdomi etatiniai darbuotojai ir Draugijos renkamų organų nariai.
XI skirsnis. Pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka
11.1. Visi Draugijos skelbimai, pranešimai bei kita vieša informacija, su kuria reikia supažindinti Draugijos narius ar kitus suinteresuotus asmenis, paskelbiama Draugijos internetiniame tinklapyje: www.lmzd.lt. Kai Draugijos skelbimai turi būti paskelbti viešai, jie skelbiami VĮ Registrų centras leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“.
11.2 Draugijos delegatų suvažiavimo, Draugijos tarybos ir kiti sprendimai, su kuriais reikia supažindinti Draugijos narius ir kitus suinteresuotus asmenis išsiunčiami registruotu laišku, el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, arba su jais supažindinama pasirašytinai.
11.3. Apie Draugijos pabaigą (reorganizavimą, likvidavimą) ar pertvarkymą skelbiama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
XII skirsnis. Draugijos filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka
12.1. Draugija gali steigti filialus ar atstovybes Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.
12.2. Sprendimus dėl filialų ar atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo priima Draugijos taryba.
12.3. Filialai ir atstovybės veikia pagal Draugijos tarybos patvirtintus nuostatus.
12.4. Filialui, atstovybei vadovauja filialo ar atstovybės vadovas – pirmininkas. Filialų, atstovybių pirmininkus renka ir atšaukia Draugijos taryba.
12.5. Filialų, atstovybių veikla nutraukiama Draugijos tarybos sprendimu.
XIII skirsnis. Įstatų keitimo tvarka
13.1. Draugijos įstatai keičiami, kai atsiranda šios sąlygos:
1) keičiasi ar papildomi Draugijos veiklos tikslai;
2) keičiamas Draugijos pavadinimas;
3) atsiranda naujas Draugijos valdymo organas arba keičiasi jo pavadinimas;
4) pasikeičia Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kuriame numatyta sąlyga pakeisti pagal asociacijų įstatymą iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtų juridinių asmenų įstatus;
5) atsiranda kitos sąlygos, kai įstatuose įrašytos normos akivaizdžiai prieštarauja galiojantiems teisės aktams.
13.2. Priimti ar keisti Draugijos įstatus turi teisę Draugijos delegatų suvažiavimas ne mažiau kaip 2/3 suvažiavime dalyvaujančių delegatų balsų dauguma.
13.3. Pakeisti Draugijos įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.
XIV skirsnis. Draugijos veiklos pabaiga ir pertvarkymas
14.1. Draugija pertvarkoma arba jos veikla nutraukiama (reorganizuojama ar likviduojama) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka.
14.2. Draugija pertvarkoma arba jos veikla nutraukiama Draugijos delegatų suvažiavimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 suvažiavime dalyvavusių narių balsų dauguma.
14.3. Draugijos delegatų suvažiavimas, nutaręs nutraukti Draugijos veiklą, paskiria likvidatorių, kuris be kitų Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų pareigų, privalo:
1) viešai paskelbti Draugijos įstatuose nurodytame leidinyje apie Draugijos likvidavimą ir pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti Draugiją bei savo duomenis;
2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą;
3) perduoti likusį Draugijos turtą Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka;
4) sudaryti Draugijos likvidavimo aktą, kuriame aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;
5) perduoti saugoti dokumentus Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
6) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui Draugijos likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus Draugijai išregistruoti.
14.4. Po likvidavimo likęs Draugijos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir Draugijos narių reikalavimus dėl Draugijos turto dalies, neviršijančios nario stojamojo mokesčio, iki Draugijos išregistravimo iš juridinių asmenų registro perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato Draugijos delegatų suvažiavimas, priėmęs sprendimą dėl Draugijos pabaigos.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos įstatai priimti Draugijos visuotiniame narių suvažiavime 2024 m. spalio mėn. 2 d.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos įstatai pasirašyti 2024 m. spalio mėn. 2 dieną.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas
Įregistravimo data: 2024 m. gruodžio 30 d.
