Share This Article
Netrukus Lietuvoje įsibėgės šienapjūtė. Aukštose pievų žolėse šiuo metu savo mažylius slepia laukiniai gyvūnai. Ypač pievas mėgsta stirnos, kiškiai ir kai kurie paukščiai: kurapkos, dirviniai vieversiai, griežlės, pieviniai kalviukai, šalpesnėse pievose pempės.
Iki šienapjūtės aukšta žolė gyvūnams yra puiki buveinė, kurioje ramu vesti ar perėti jauniklius, taip pat ji apsaugo gyvūnus ne tik nuo plėšrūnų, bet ir nuo kraujasiurbių. Gyvūnai aukštoje pievoje ne tik nakvoja, bet ir dienoja, maitinasi ir guli. Per šienapjūtę kasmet žūsta nemažai laukinių gyvūnų. Koks tragiškai žuvusių gyvūnų skaičius sunku pasakyti, nes statistika nevedama.
Pamatyti aukštoje žolėje gulinčius gyvūnus – sudėtinga. Gyvūnams iš laukų baidyti yra naudojamos priemonės su garso signalais ar vaizdiniais dirgikliais. Tai ypač efektyvu vakare prieš šienaujant.
Kitas veiksmingas, bet daug laiko reikalaujantis metodas yra prieš pradedant darbą tiesiog apeiti ir apžiūrėti lauką. Dar geriau, jei šienavimo technika turi papildomus specialius baidytuvus. Pavyzdžiui, baidytuvu gali būti specialus rėmas, prie kurio maždaug kas 40–50 cm pritvirtintos dirvos paviršių siekiančios grandinės. Jis turi baidyti gyvūnus.
Kitose šalyse į pievas paleidžiamas šuo. Jo misija – surasti gyvūnus, paukščius ir juos išbaidyti. Taip ūkininkai bando išvengti laukinių gyvūnų žūčių.
Medžiotojai pastebi, kad anksčiau pievos būdavo šienaujamos mažiau ir rečiau, o dabar yra laukų, kuriuose ūkininkai per sezoną šienauja 2-3 ir daugiau kartų, todėl ir gyvūnų žūčių daugėja. Mūsų šalies ūkininkams specialistai rekomenduoja pradėti šienauti ne nuo pievos pradžios, o nuo vidurio. Kad gyvūnai turėtų galimybę pabėgti, dirbant rekomenduojama pasirinkti tinkamą pjovimo strategiją.
Galimos 4 pievos pjovimo kryptys:
1) Išankstinis pjovimas, kai pieva per vidurį ir iš kraštų apipjaunama dieną prieš darbą. Tokiu būdu pasikeičia gyvūnų buveinės vaizdas, patelės jaučia nerimą ir išveda jauniklius į saugią teritoriją.
2) Link lauko kraštų. Strategija naudojama pjaunant ilgus pievų plotus. Pirmiausia reikia pašalinti žolę galulaukėse, o tada šienauti išilgai pievos, pradedant nuo vidurio į išorę. Tuomet laukiniai gyvūnai gali išbėgti iš lauko.
3) Iš vidaus į išorę. Įvažiuojama į pievos vidurį ir pjaunama ratu, iš vidaus į išorę. Tuomet gyvūnai turi galimybę pabėgti.
4) Kelio kryptimi. Jeigu pieva ribojasi su keliu, galima pradėti pjauti nuo kelio pusės ilgąja jo kryptimi ir tada pjauti nuo jo toliau. Tokiu būdu laukiniai gyvūnai, pabaidyti technikos, neišbėgs į kelią ir nepapuls po pravažiuojančių automobilių ratais.
