Share This Article
Poledinė žūklė Lietuvoje ir toliau išlieka populiari, tačiau jos ateitis tampa vis mažiau prognozuojama. Trumpėjantis žiemos sezonas, dažnos atlydžio bangos ir nestabili ledo danga verčia šią ilgametę tradiciją prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų.
Kaip pažymi Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos žuvininkystės konsultantas Simonas Račkauskas, pastaraisiais metais poledinės žūklės intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų.
„Kai žiema būna šalta ir susidaro tvirtas, vientisas ledas, ežeruose ir tvenkiniuose netrūksta žvejų. Tačiau klasikinės, ilgos ir stabilios žiemos pasitaiko vis rečiau, todėl poledinės žūklės sezonas pastebimai trumpėja“, – teigia specialistas.
Žiemos laimikiai ir įranga
Žiemą iš po ledo dažniausiai gaudomi ešeriai, laikomi vienu patraukliausių poledinės žūklės laimikių. Taip pat populiarios kuojos ir karšiai, ypač vandens telkiniuose, kuriuose jų populiacijos gausios. Žvejai taip pat taikosi į lydekas, gaudomas tiek su gyva žuvele, tiek su dirbtiniu masalu. Pajūrio regione išskirtiniu poledinės žūklės objektu išlieka stinta.
S. Račkauskas pabrėžia, kad pradedantiesiems nereikėtų iš karto investuoti į brangią įrangą. Svarbiausia – paprastumas ir saugumas. Būtinas minimalus komplektas: ledo smaigai (dygliai), grąžtas arba ledkirtis (atsižvelgiant į ledo storį), tinkama poledinė meškerė, pasirinktam žuvų tipui pritaikyti masalai. Taip pat būtini šilti drabužiai, žvejo dėžė ir termosas su karštu gėrimu.
Saugumas – svarbiausias prioritetas
Didelis dėmesys skiriamas saugumui. Saugiam judėjimui ant ledo rekomenduojama ne mažiau kaip 7–10 cm vienalytės, skaidrios ledo dangos, o žvejojant grupėmis – bent 12 cm.
„Reikėtų vengti vietų prie nendrynų, vandens įtekėjimų, tiltų ar aeratorių – ten ledas dažnai būna silpnesnis“, – perspėja konsultantas.
Taip pat primenama neiti ant ledo vieniems ir visada informuoti artimuosius apie planuojamą žūklės vietą bei laiką.
Kas lemia žiemos žūklės sėkmę?
Žiemos žūklės rezultatams įtakos turi daug veiksnių. Staigūs atmosferos slėgio pokyčiai dažnai sumažina žuvų aktyvumą, o stabilus šaltis ir ramūs orai sudaro palankesnes sąlygas. Svarbi ir sniego danga – storas sniego sluoksnis riboja šviesos patekimą į vandenį ir gali pakeisti žuvų buvimo vietas.
Tarp dažniausių pradedančiųjų klaidų specialistas išskiria:
- saugumo taisyklių ignoravimą,
- per grubios įrangos naudojimą,
- per ilgą užsibuvimą vienoje vietoje.
„Žiemą sėkmės raktas – mobilumas“, – pabrėžia jis.
„Gręžti ir ieškoti“ bei klimato kaitos poveikis
Svarbiausias patarimas poledinės žūklės mėgėjams – gręžti kuo daugiau ekečių. Anot specialisto, efektyviau nuolat tikrinti skirtingas vietas nei ilgai laukti viename taške. Net ir silpno kibimo dienomis plėšrios žuvys kartais suaktyvėja labai trumpam laikui.
Klimato kaita jau dabar daro aiškią įtaką poledinei žūklei Lietuvoje. Trumpėjantis stabilaus ledo laikotarpis ir dažni atlydžiai lemia tai, kad poledinės žūklės sezonas tampa vis labiau nenuspėjamas.
„Poledinė žūklė, tikėtina, išliks mūsų tradicijos dalimi, tačiau ji bus trumpesnė ir reikalaus daugiau žinių bei atsargumo“, – apibendrina LMŽD konsultantas.
Kurier Wilenski informacija
Straipsnio autorius – Honorata Adamowicz
