Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) įspėja – užkrečiamųjų ligų daugėja, Lietuva – nebus aplenkta.

Lietuvos mokslo premijos laureatas profesorius Kazimieras Lukauskas įsitikinęs, kad metas imtis griežtesnės kovos, tiek su besiartinančiu paukščiu gripu ir kiaulių maru.

Profesoriau, neseniai vyko Pasaulio gyvūnų organizacijos (WOAH) metinė Generalinė sesija. Kokios problemos ar iššūkiai gyvūnų sveikatos srityje buvo identifikuoti kaip kritiški ar skubūs šios sesijos kontekste?

Kaip ir kasmet Pasaulio gyvūnų organizacija surengė 90-ąją metinę Generalinę sesiją, kuri vyko Paryžiuje. Renginyje dalyvavo daugiau nei 1000 dalyvių, įskaitant 183 WOAH narių, subūrusių įvairių institucijų atstovus, žemės ūkio ministrus, gyvūnų užkrečiamųjų ligų ekspertus iš tarptautinių ir regioninių organizacijų, stebėtojus pagrindinių suinteresuotų šalių ir  teritorijų, siekiančių vykdyti tarptautinę prekybą be sienų.

Per penkias dienas  Nacionaliniai šalių delegatai priėmė naujas rezoliucijas ir įsipareigojo sustiprinti pasaulinę labai patogeniško paukščių gripo – ligos, kuri per pastaruosius metus paveikė visus pasaulio regionus, kontrolę. Šios ligos atskiri tipai pavojingi ir žmogui.

Ypač diskutuota jau globaline problema tapusio ir nesustojamai plintančio Afrikinio kiaulių maro (AKM) kontrolės tema. Pirmą kartą buvo surengtas specialus gyvūnų sveikatos forumas, siekiant ištirti ypatingai pavojingų užkrečiamųjų ligų rizikos valdymo galimybes ir kartu aptarti strategijas, pritaikytas prie dabartinės kintančios situacijos.

Deja, bet Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) įspėjo – užkrečiamųjų ligų daugėja.

Užsiminėte apie Afrikinį kiaulių marą (AKM), kaip apie globalią problemą. Kaip AKM virusas plinta ir kaip galima užkirsti jam kelią?

Afrikiniam kiaulių marui, kaip ypač pavojingai kiaulių bei šernų  užkrečiamajai ligai , Europos Sąjungoje jau nuo 2014 metų įsitvirtinusiai šernų populiacijoje būdingas greitas plitimas, esant dideliam gyvūnų tankumui ir populiacijai, o virusas į kiaulių laikymo vietas patenka daugiau sezoniškai, dėl žmogaus faktoriaus, todėl būtinas tinkamas rizikos valdymas. Tai galima pasiekti, kuriant ir tobulinant nacionalines kontrolės programas, ir būtinybė pripažinti, kad informavimas apie riziką yra esminis komponentas, siekiant veiksmingai kontroliuoti rizikos kelius ir vertinti didelę riziką. Valstybės  skatinamos išlaikyti skaidrumą, laiku pranešant apie ligas ir valdyti riziką, įgyvendinant tarptautinius standartus, susijusius su skirstymu į zonas, skirstymu į atskiras dalis ir taikant prekėms pagrįstas prekybos kontrolės priemones.

Kokios yra pagrindinės užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės strategijos?

Prieš 15 metų  tiek ES, tiek ir visame  pasaulyje buvo akcentuojama, kad gyvūnų  užkrečiamas ligas užkardysime įgyvendinant biologinio saugumo  priemones gyvūnų laikymo vietose ir jų auginimo ūkiuose. Deja, bet patirtis rodo, kad esminio proveržio pasiekta nebuvo, nors  investuota milijonai dolerių ir eurų. Tad šiemet forumas suteikė unikalią platformą dalyviams pasiekti sutarimą, kad strategiškai kovoti su labai patogenišku paukščių gripu būtina naudoti vakcinaciją ir informuoti visuomenę, kad nėra negatyvaus poveikio paukštienos kokybei ir žmonių sveikatai.

Kaip AKM gali paveikti šalies ar regiono kiaulių pramonę ir ekonomiką?

Lietuvos kiaulininkystė labai stipriai nukentėjo nuo afrikinio kiaulių maro: smulkių fermų beveik visiškai neliko kaimuose, o bendras kiaulių skaičius sumažėjo dvigubai, palyginus su tuo, kas buvo prieš 10 metų iki AKM pasireiškimo valstybėje. Lietuvos kiaulininkystę ypač neigiamai paveikė AKM maro židiniai kiaulių fermose ir  užsikrėtę šernuose dėl Europos komisijos  įvestų gyvų kiaulių bei jų produktų išvežimo ribojimo ir net uždraudimo.

Svarbu suvokti  kad Afrikinis kiaulių maras yra liga, kurios ekonominės pasekmės, paveiktai šaliai yra milžiniškos, tad ir jos stebėsena, kontrolė ir likvidavimas sukelia didžiulius finansinius kaštus, kadangi  vien tik likviduojant ligą bei kompensuojant nuostolius ES valstybėse, pastaraisiais metais pareikalavo  virš 900 milijonų eurų.

Koks laukinių šernų vaidmuo AKM plitime?

Afrikinio kiaulių maro  rizika ir jos  pragaištingas  poveikis šernų populiacijai, kaip pagrindiniam viruso platinimo ir ilgalaikio išlaikymo šaltiniui skatina gerinti šios rūšies valdymą medžiotojų bendruomenei tuose regionuose, kuriuose šios rūšies populiacijos yra per didelės. Nuolat  augantis šernų populiacijos skaičius  vis dažniau laikomas žemės ūkio, miškininkystės ir laukinės gamtos apsaugos problema. Jie sukelia daugybę transporto susidūrimų, ypač Vakarų ir Vidurio Europoje, taip pat kai kuriose Rytų Europos šalyse. Afrikinio kiaulių maro atsiradimas ir paplitimas 2007–2023 m. suteikė papildomą pagrindą apsvarstyti išmintingesnius ir tvaresnius šernų populiacijos  valdymo problemos  sprendimus. Intensyvus  šernų  dalyvavimas afrikinio kiaulių maro perdavimo cikle, kai kuriose Europos ir Azijos dalyse  yra naujas ir didėjantis iššūkis nukentėjusių šalių veterinarijos tarnyboms.  Šiuo metu yra visiškai aišku, kad afrikinio kiaulių maro virusui įsitvirtinus šernų  populiacijoje  kontrolė gali padėti sumažinti afrikinio maro patekimą į dar neužkrėstus regionus. Šernų populiacijų mažinimas keičiant medžioklės valdymo metodus gali sulėtinti jos geografinio plitimo tempą ir padėti sumažinti viruso patekimo į šalį riziką.

Kokie yra WOAH rekomenduojami AKM prevencijos ir kontrolės veiksmai, kurie padeda šalims spręsti šią problemą?

Europos komisija nuolat analizuoja ir vertina epidemiologinę afrikinio kiaulių  maro situaciją paveiktose  valstybėse, o Europos  Maisto saugos agentūra (EFSA) atlieka nuolatinį rizikos vertinimą bei siūlo rizika ir mokslu paremtas ligos kontrolės ir valdymo priemones. Valstybių  narių sukauptą AKM kontrolės patirtį ir ligos valdymo priemones ES darbiniu dokumentu patvirtino AKM valdymo strategiją, kurioje nurodyta, kad reguliuojant šernų populiaciją galima naudoti papildomas priemones medžioklėje, jeigu tai leidžia nacionalinė teisė.

Tuo tarpu Lietuvoje įstrigo diskusijos Seime tarp specialistų ir biurokratų ar leisti naudoti papildomas priemones šernų populiacijai reguliuoti naktinio matymo prietaisus, ar juos įteisinti. Siekiant sumažinti šernų populiaciją ir bent keletą metų išlaikyti ją minimaliausioje leistinoje ekologiniu požiūriu riboje – medžioklės būdai galėtų būti labiau orientuoti į greitą ir nesklaidantį šernų populiacijos mažinimą. Patrauklios išmokos už sumedžiotus šernus paskatina mažinti šernų bandą, tad leidimas naudoti naktinę optiką, gyvagaudžius  spąstus turėtų būti suteiktas. Ypatingai teritorijose, jau apkrėstose AKM.

Kokios yra galimos AKM vakcinacijos strategijos ir jos veiksmingumas?

Deja, šiuo metu vis dar nesukurta vakcina komerciniam naudojimui prieš Afrikinį kiaulių marą, nors daugelis šalių pasaulyje atlieka tyrimus ir vykdo bandymus. Tai didelis iššūkis, kuris skambina pavojaus varpais daugelyje šalių, o protrūkių per pastaruosius metus įvyko visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Australiją.

Kokios yra pagrindinės tarptautinės bendradarbiavimo strategijos, siekiant kontroliuoti ir išnaikinti AKM Europos mastu?

Europos komisijos reglamentas dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės įpareigoja visas Europos sąjungos valstybes nares iki š. m. spalio mėnesio parengti ir Europos komisijai bei kitoms valstybėms narėms pateikti nacionalinį šernų populiacijos valdymo planą, kuriame kiekviena šalis turi apibrėžti ilgalaikę strategiją ir jos įgyvendinimo būdus.

Panašu, kad Lietuvoje turimų priemonių gali ir nepakakti, todėl reikia sekti kitų šalių pavyzdžiu ir medžiotojams suteikti visas reikalingas priemones. Visos priemonės turi būti panaudotos ypatingai tose teritorijose, kur vyksta afrikinio kiaulių maro plitimas.

Kokios kitų šalių patirtys AKM valdyme?

Visoms Europos sąjungos valstybėms, kur diagnozuotas afrikinis kiaulių maras yra visiškai aišku, kad labai svarbu kontroliuoti šernų populiaciją, naktinio matymo prietaisai seniai naudojami medžioklėje ir įteisinti įstatymais. Tik Graikija ir Lietuva buvo likusios nepatvirtinusios teisės akto leidžiančio naudoti medžioklėje naktinio matymo optinių prietaisų. Pagal naujausią informaciją Graikija, kuri prieš kelias savaites nustatė pirmus Afrikinio kiaulių maru užkrėstus šernus, jau pateikė savo institucijoms svarstyti papildomų priemonių medžioklėje įteisinimą.

Čekijoje yra pavyzdinis medžiotojų naujausios technikos panaudojimas, medžiojant šernus ir siekiant, kad jie nepatektų į neužkrėstas zonas. Geras medžiotojų ir veterinarų bendradarbiavimas davė gerus rezultatus. Geriausi rezultatai Čekijos, Vokietijos, Belgijos AKM kontrolės visoje ES, ir tose valstybėse šernų užsikrėtimų skaičius minimalus. 

Kokia yra WOAH pozicija dėl gyvūnų judėjimo apribojimų ir tarptautinės prekybos su šalimis, patiriančiomis AKM, reguliavimo?

Daugiau nei 120 kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, įskaitant zoonozes, yra įtrauktos į WOAH tarptautinius standartus, kurie reguliariai atnaujinami ir pateikiami priimti nacionaliniams delegatams per Generalinę sesiją. Standartais siekiama padėti šalims sumažinti neigiamą šių gyvūnų užkrečiamųjų  ligų poveikį ir plačiau remti veterinarinę profilaktiką ir kontrolę, stiprinti valstybėse veterinarines tarnybas. Remiantis naujausia moksline ir technine informacija, valstybėse būtina vadovautis  nacionalinėmis gyvūnų sveikatos ir gerovės politikos kryptimis ir užtikrinti saugesnę prekybą gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais.

Kokie yra ateities iššūkiai ir prioritetai, susiję su AKM prevencija ir kontrolė tarptautiniu lygmeniu, ir kaip WOAH ketina spręsti šias problemas?

Neabejotina, kad AKM plitimas Europoje dar ilgai liks grėsme kiaulininkystės sektoriui ir apsunkins ne tik medžioklės sektoriaus veiklą. Šios ligos paveiktos šalys jau priėmė labai svarbius sprendimus, kuriais siekiama sumažinti arba stabilizuoti šernų skaičių, o tai turi nemažai teigiamos įtakos medžiotojams ir medžioklės ar laukinės gamtos valdymo institucijoms. Svarbu, kad medžiotojai suprastų ir priimtų siūlomų valdymo sprendimų tikslus, paskirtį,  o politikai tam pritartų.

 Šios problemos neturi paprasto ir greito sprendimo, todėl gali prireikti ilgalaikio laukinės gamtos valdymo paradigmos ir praktikos pakeitimo. Reikia ir mokslininkams, ir gamtininkams, ir veterinarams, o taip pat biologams suprasti, kad gamta keičiasi, turime išmokti keistis, prisitaikyti ir mes, o  ne laikytis savo susikurtų dogmų ir nusistatymų.