Share This Article
2025 m. lapkričio 7 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai oficialią poziciją dėl planuojamo švino naudojimo žvejybos reikmenyse apribojimo. Draugija, vienijanti apie 26 tūkst. medžiotojų ir 37 tūkst. žvejų mėgėjų, atkreipė dėmesį, kad siūlomas ribojimas dabartine forma nėra pagrįstas nacionaliniais moksliniais duomenimis ir galėtų turėti reikšmingų neigiamų socialinių bei ekonominių pasekmių.
Pritaria tikslui, bet kritikuoja siūlomą formą
LMŽD teigia pritarianti Europos Sąjungos siekiui mažinti švino taršą ir saugoti žmonių sveikatą bei biologinę įvairovę. Tačiau draugijos nuomone, dabartinis siūlomas reglamentas, kuriuo numatoma riboti švino naudojimą žvejybos reikmenyse tiek rekreacinėje, tiek verslinėje žūklėje, nėra tinkamai pritaikytas Lietuvos sąlygoms.
„Šiuo metu nėra nacionalinių mokslinių tyrimų, kurie parodytų, kokią dalį švino taršos Lietuvoje sudaro būtent žvejybos reikmenys. Taip pat nėra įvertinta reali žala paukščiams ar ekosistemoms mūsų šalyje“, – teigia LMŽD žuvininkystės konsultantas Simonas Račkauskas.
Grėsmė žvejybos prieinamumui ir regionų ekonomikai
Draugijos teigimu, rekreacinė žūklė yra itin populiari veikla – ja užsiima apie pusė milijono Lietuvos gyventojų, t. y. 15–17 % visos šalies populiacijos. Žūklė ne tik svarbi laisvalaikio forma, bet ir reikšmingas regionų ekonomikos variklis, palaikantis žvejybos prekių parduotuves, kaimo turizmo sodybas, apgyvendinimo ir maitinimo sektorius.
„Staigus švino draudimas reikmenyse ženkliai padidins žvejybos prekių kainas ir apsunkins šią veiklą mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Tai gali sumažinti rekreacinės žūklės patrauklumą bei turėti neigiamą poveikį regionų ekonomikai“, – pabrėžia LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Alternatyvos – brangios ir ne visada ekologiškesnės
Pasak LMŽD žuvininkystės konsultanto, švinui alternatyvios medžiagos – alavas, volframas, plienas ar keramika – yra kelis ar net keliolika kartų brangesnės. Be to, kai kurios iš jų pačios gali kelti aplinkosauginių abejonių. Dalis žvejų tradiciškai svarelius lieja patys, naudodami jau rinkoje esantį šviną, o nauji ribojimai šią galimybę panaikintų.
„Alternatyvų tiekimas ES rinkoje yra ribotas, jų kaina svyruoja, o gamybos kaštai dideli. Tai sukurtų papildomą finansinę naštą tiek žvejams, tiek žvejybos prekių verslui“, – teigiama kreipimesi.
Trūksta viešumo ir konsultacijų
LMŽD taip pat pažymi, kad švino naudojimo žvejybos reikmenyse ribojimo klausimas iki šiol nebuvo pakankamai viešintas. Pasak draugijos, didelė visuomenės dalis apie planuojamus pokyčius nėra informuota, o konsultacijos su žvejų bendruomene buvo paviršutiniškos.
„Prieš priimant tokio masto sprendimus būtina užtikrinti platesnį viešinimą ir realią, o ne formalią konsultaciją su žvejais, mokslininkais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis“, – pabrėžia LMŽD direktorius.
Pagrindiniai LMŽD reikalavimai
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija prašo, kad Lietuvos pozicija svarstant švino naudojimo apribojimą ES lygmeniu būtų neigiama dabartinei ribojimo formai ir apimčiai, kol nebus atlikti būtini nacionaliniai tyrimai. Draugija siūlo:
- Nepritarti siūlomam reglamento projektui arba inicijuoti jo svarstymo atidėjimą, kol bus atlikti moksliniai ir socioekonominiai vertinimai;
- Jei atidėjimas neįmanomas, siekti švelnesnio, etapais įgyvendinamo ir Lietuvos sąlygoms pritaikyto reguliavimo;
- Organizuoti platesnes konsultacijas su žvejų bendruomene, mokslininkais, LMŽD ir kitomis suinteresuotomis organizacijomis.
Tikisi pagrįstų sprendimų
LMŽD tikisi, kad priimant sprendimus bus įvertinta žvejų bendruomenės reikšmė, rekreacinės žūklės svarba visuomenei ir regionų ekonomikai bei nacionalinių tyrimų trūkumas.
„Mūsų tikslas – ne prieštarauti aplinkosaugai, o siekti, kad sprendimai būtų pagrįsti mokslu, proporcingi ir atitiktų Lietuvos realijas“, – teigiama kreipimosi pabaigoje.
