
Medžioklės veiklos vyksta ne tik miške
Share This Article
Pavasariui ženkliai perkopus į antrą pusę smarkiai suaktyvėja ne vien tik gamta ir žemės ūkio veiklą vykdantys žemdirbiai. Visai įprasta, kad po ramesnio žiemos meto kiekvienų metų pavasaris turi atgimimo bruožų, kuomet dedami pagrindai visiems metams. Pradėję perėti paukščiai augina išsiritusius jauniklius, rudenį ar pavasarį pasėti pasėliai ima aktyviai augti ir antroje metų pusėjo mums atneša derlių, iš kurio prasimaitiname. Labai panašu ir su medžioklės veiklomis, kuomet pavasarį klojami pagrindai visų metų medžioklės veikloms.
Medžiotojams pavasaris yra pats darbingiausias organizacine ir planavimo prasme. Kovo 31 d. baigiasi praeitų metų medžioklės sezonas, o nuo balandžio 1 d. prasideda naujasis. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėmis (toliau – Taisyklės) iki kiekvienų metų balandžio 5 dienos privalu pateikti buvusio medžioklės sezono laukinių medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitą, kurioje kiekvienų medžioklės plotų naudotojai išsamiai surašo kiek ir kokių gyvūnų buvo sumedžiota praeito medžioklės sezono metu. Iki balandžio 15 d. medžioklės plotų naudotojai pateikia prašymus dėl tauriųjų elnių ir briedžių sumedžiojimo limitų nustatymo naujajam medžioklės sezonui. Daugelis medžiotojų klubų ir būrelių savo viduje rengia ataskaitinius susirinkimus, kurių metu įvertina praeitų metų rezultatus bei atsakingai suplanuoja savo medžioklės veiklas naujajam medžioklės sezonui.
Iš tiesų šis metas medžiotojams yra pats patogiausias atlikti visas formalias privalomas veiklas, nes pavasario vidurio metu medžioklė ir gyvūnų medžiojimas lyg sustoja, nes galima medžioti labai nedaug medžiojamųjų gyvūnų rūšių. Nuo balandžio vidurio iki gegužės 1 d. Medžioklės taisyklės palieka galimybę medžioti lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras ir šernus, kurių iki Lietuvoje prasidedant afrikiniam kiaulių marui nuo kovo mėn. iki gegužės taip pat nebuvo galimybės medžioti.
Taigi būnant laisvesniems nuo medžiojimo veiklų yra žymiai paprasčiau susiburti ir kitais, ne ką mažiau svarbiais su medžiokle susijusiais tikslais, tai yra į medžioklės socialinės pusės veiklas – medžiotojų šventę ir medžioklinio šaudymo varžybas.

Šiais metais tradicinė Švenčionių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos šventė „Švenčionių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos taurė – 2024“ vyko gegužės 11 d. jau taip pat tradicine tapusioje vietoje – Ehunt šaudykloje, Jančiūnų k., Švenčionių rajone. Šventėje dalyvavo septyni Švenčionių rajono medžiotojų kolektyvai su savo šeimų nariais ar draugais. Smagu, jog kasmet, nors ir pamažu, bet prie šventės prisijungia vis daugiau dalyvių, kurie nepriklauso kuriam nors medžiotojų kolektyvui, ar tiesiog pavieniai kolektyvų nariai. Šiais metais Švenčionių rajono medžiotojų su tradicine švente atvyko pasveikinti ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.

Šventės – varžybų metu šventės dalyviai įrengė savo medžiotojų klubų ar būrelių kiemelius, gamino medžiotojiškus patiekalus, eksponavo medžioklės akimirkų nuotraukas ir žinoma rungtyniavo šaudydami į medžioklinius taikinius net trejose šaudymo disciplinose. Dėl taikliausios medžiotojo akies artimoje paukščių medžioklei šaudymo rungtyje – šaudyme į „lėkštutes“ reikėjo pataikyti į 25 skriejančius taikinius. Sekanti šaudymo rungtis, artima varyminei medžioklei buvo „bėgančio šerno“ rungtis, kurios metu iš 50 m. atstumo iš 5 šūvių reikėjo surinkti kuo daugiau taškų iš 50 –ies galimų. Ir trečioji rungtis – artimiausia tykojimo ar sėlinimo medžioklės būdams buvo šaudymas į nejudančius taikinius: į stirnino taikinį atsirėmus į tvirtą atramą bei šaudymas gulint į 100 m. atstumu tupinčios lapės taikinį. Visų rungčių eiga buvo ypatingai gražu stebėti tiek dėl varžybose dalyvaujančių medžiotojų susikaupimo ir rodomo meistriškumo, tiek dėl juos aktyviai palaikančių jų klubų ar būrelių kolegų ar svečių, spinduliuojančių draugiškumu. Taip pat varžybų dalyviams geros nuotaikos suteikė ir šventės pabaigoje vykstančios loterijos laukimas, kurios pagrindinis prizas – naujas medžioklinis ginklas.
Tikriausiai draugiškumą ir bičiulystę iš nurodyto renginio ir reikėtų išskirti labiausiai, nes tiek renginio organizavimas, tiek pati eiga būtų visiškai neįmanoma be bendro atsakingo požiūrio į vieną svarbiausių Švenčionių rajono medžiotojų renginių, kurio metu medžiotojai siekia kuo atviriau bendrauti vieni su kitais bei atskleisti tikrąjį medžioklės grožį kuo platesniam žmonių ratui. Tik atviras ir geranoriškas bendravimas gali suteikti galimybę geriau pažinti vieniems kitus. Taigi tik medžiotojų kolektyvų draugiškumo dėka atsinaujinusi vis modernėjanti Ehunt šaudymo centro aplinka 2024 m. gegužės 11 dieną pasipuošė nepakartojamo grožio ir originalumo medžiotojų kiemeliais, kuriuose buvo reprezentuojamas tų kolektyvų medžioklinis gyvenimas ir vidinė atmosfera.

Kadangi visos pastangos, kurias mes dedame į vieną ar kitą veiklą turi būti bent kuria prasme įvertintos, tai būtent taip ir buvo minimos šventės metu. Iš varžybose dalyvavusių 8 medžiotojų komandų buvo nuominuotos 3 geriausius komandinius rezultatus pasiekusios komandos. Komandinėje įskaitoje trečioji vieta atiteko Reškutėnų medžiotojų būrelio „Reškutėnų“, antroji vieta – Šarkėnų medžiotojų klubo komandai, o pirmoji – Reškutėnų MB „Svirkų“ komandai. Geriausias „Bėgančio šerno“ rungties šaulys buvo Šarkėnų MK medžiotojas Edvinas Paulauskas, surinkęs 39 iš 50-ies galimų taškų. Taikliausias skriejančių taikinių rungtyje buvo Dominykas Mamiūnas, iš 25 skriejančių taikinių pataikęs į 23, o į nejudančių taikinių rungtyje neprilygstamas buvo Rimanatas Meškauskas, surinkęs visus 100 taškų iš 100 galimų. Labai džiugu kad buvo ir šventės dalyviai, kurie nors nedalyvavo varžybose, bet savo sielą atidavę kiemelių įrengimui ar maisto gamybai. Skaniausią medžioklinį maistą pagamino Švenčionių MB komanda, kuri už tai laimėjo 100 kg laižomos druskos laukiniams gyvūnams, gražiausio kiemelio autoriams atiteko 1 t. pašarinio kukurūzo, o gražiausia eksponuojama nuotrauka savo autoriui „atnešė“ naują medžioklinį bokštelį, kuris su laiku tikriausiai ir papuoš nuotraukoje įamžinto peizažo aplinką.
Sekanti pavasarinė labai svarbi veikla Švenčionių rajono medžiotojams vyko gegužės 18 d. Švenčionių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos patalpose. Nuo 10 val ryto iki ankstyvo vakaro buvo vertinami per 2023-2024 metų medžioklės sezoną Švenčionių rajone sumedžioti tauriųjų elnių, briedžių, stirninų ir vilkų trofėjai. Nurodyta veikla taip pat deleguota Medžioklės taisyklių. Švenčionių r. MŽD priklausantys nariai, sumedžioję prieš tai išvardintus trofėjus, siekiant įvertinti jų sumedžiojimo tinkamumą pristatė juos medžioklės trofėjų vertinimo ekspertams, kurie pagal mokslininkų nustatytą ir aplinkos ministro patvirtintą metodiką nustatė tikslų sumedžiotų gyvūnų amžių bei atrankos požymius. Apžiūros metu gauti duomenys leidžia ramiai ir atsakingai teigti, kad Švenčionių rajono medžiojamųjų gyvūnų populiacija yra geros būklės, o medžiotojai dažniausiu atveju teisingai atsirenka gyvūną, kurį reikia sumedžioti.
Taigi vienos pagrindinių Švenčionių r. MŽD su tiesioginiu medžiojimu susijusios veiklos šiais metais įvykdytos, belieka laukti vis platėjančio medžioklės sezono ir tikėtis, kad taisyklingai ir tausojančiai medžiotojų puoselėjama ir reguliuojama Švenčionių rajono laukinių medžiojamųjų gyvūnų populiacija džiugins ir kitas kartas, o medžiotojai su kitais žmonėmis galės dalintis kuo gražiausiais įspūdžiais, tiesiogiai atsineštais iš pačios nuostabiausios Švenčionių rajono gamtos.

Švenčionių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Pavel Trusov