Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vertybinė pozicija dėl rezonansinės elnių medžioklės bylos Šiaulių rajone „Meškučių“ būrelio plotuose: teisiniai sprendimai neatleidžia nuo moralinės atsakomybės

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) išreiškia vienareikšmišką vertybinę poziciją dėl viešojoje erdvėje plačiai aptariamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo išteisinti asmenys rezonansinėje neteisėtos medžioklės byloje.

Šia pozicija nėra siekiama kritikuoti konkretų teismo sprendimą. Ji skirta aiškiai pasakyti, kokių elgesio standartų tikisi didžiausia Lietuvos medžiotojų organizacija iš kiekvieno medžiotojo, nepriklausomai nuo to, kokį teisinį vertinimą konkrečiai situacijai pateikia teismas.

Draugija pažymi, kad teisinės sistemos ypatumai bei procesinių terminų suėjimas negali pateisinti poelgių, kurie prieštarauja pamatiniams medžioklės etikos principams ir griauna tūkstančių sąžiningų medžiotojų reputaciją.

Teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje ir medžiotojų bendruomenės vertybinis vertinimas nėra tas pats. Net ir tais atvejais, kai baudžiamoji atsakomybė dėl teisinių priežasčių netaikoma, medžiotojų bendruomenė neprivalo tokių veiksmų laikyti priimtinais.

LMŽD vadovybės teigimu, vertinant situaciją iš medžioklės taisyklių ir etikos perspektyvos, ši istorija didesnių abejonių nekelia. Veiksmai, kai be medžioklės plotų naudotojo žinios ir užpildyto medžioklės lapo, tamsiuoju paros metu šaudomi ir vėliau slapta dorojami elniai, naudojant draudžiamą medžioklės įrangą, yra šiurkštūs medžioklės taisyklių ir etikos pažeidimai.

Šią poziciją sustiprina ir LMŽD tarybos nario, advokato dr. Felikso Miliučio vertinimas: „Medžioklės taisyklių ir, juo labiau, medžioklės etikos požiūriu, byloje nagrinėta situacija didesnių abejonių kelti neturėtų – tokie veiksmai, kai be medžioklės plotų naudotojo žinios tamsiuoju paros metu šaudomi ir vėliau slapta dorojami elniai, vertintini kaip šiurkštūs medžioklės taisyklių ir medžioklės etikos pažeidimai.“

Kartu F. Miliutis atkreipia dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma, kuriai taikomas itin aukštas kaltės įrodinėjimo standartas. Todėl teismo sprendimas baudžiamojoje byloje savaime nepaneigia pareigos tokius veiksmus vertinti pagal medžioklės etiką, būrelių ar klubų vidaus taisykles ir bendruomenės vertybinius standartus.

Pasak F. Miliučio, už brakonieriavimą gali būti taikoma trijų rūšių atsakomybė: visuomeninio poveikio priemonės (pagal medžiotojų klubo įstatus priimamas sprendimas pašalinti brakonieriavusį asmenį iš klubo narių), administracinė atsakomybė už medžioklės taisyklių pažeidimus (paprastai lemianti piniginę sankciją, teisės medžioti atėmimą ir pažeidimo įrankių konfiskavimą) bei baudžiamoji atsakomybė, taikoma už itin šiurkščius ir itin reikšmingą žalą gamtai sukėlusias veikas.

Svarbu pažymėti, kad visuomeninio poveikio priemonių taikymas – įskaitant pašalinimą iš klubo – nepriklauso nuo to, ar asmuo buvo nubaustas administracine ar baudžiamąja tvarka. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, kad buvo pažeisti klubo įstatai, tinkamai nustatyti tokiam pažeidimui reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą laikantis klubo įstatuose nustatytos tvarkos, užtikrinant procedūrines garantijas (teisę būti išklausytam) iš klubo šalinamam asmeniui.

Šioje byloje brakonieriavimu įtariamiems asmenims iš pradžių buvo siekiama taikyti administracinę atsakomybę, tačiau vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, administracinė teisena buvo nutraukta. Teismui nusprendus, kad baudžiamoji veika nebuvo padaryta, administracinės atsakomybės terminas – dveji metai nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos – jau buvo suėjęs. Kadangi šis terminas yra suėjęs, brakonieriavimu kaltinti asmenys negali būti nubausti ir administracine tvarka. Taigi, nors Teismo sprendimas ir nėra galutinis, jei jį patvirtintų ir aukštesnės instancijos teismai, brakonieriavimu kaltinami asmenys išvengtų tiek baudžiamosios, tiek administracinės atsakomybės. Visgi, tai jokiu būdu neriboja klubo teisės pašalinti brakonieriavimu įtariamus asmenis iš savo narių.

Kol kas išteisintų asmenų veiksmai neatitinka pačios medžioklės sampratos, kuri grindžiama atsakomybe, pagarba gyvūnui, skaidrumu ir teisės aktų laikymusi. Jie diskredituoja visą medžiotojų bendruomenę, nors absoliuti dauguma Lietuvos medžiotojų savo pareigas atlieka teisėtai ir atsakingai.

Draugija gerbia teisinės valstybės principus ir supranta, kad baudžiamojoje byloje taikomas itin aukštas kaltės įrodinėjimo standartas. LMŽD nevertina teismo nepriklausomumo ar jo priimtų sprendimų teisėtumo, tačiau tikisi, kad tokio rezonanso sulaukusiose bylose visų atsakingų institucijų atliktas darbas bus toks kokybiškas, kad visuomenei nekiltų abejonių nei dėl surinktų įrodymų vertinimo, nei dėl priimtų sprendimų pagrįstumo.

Taip pat diskutuotinas teismo argumentas, esą valstybės politika tauriųjų elnių atžvilgiu sušvelnėjo, todėl žala gamtai neva nebuvo padaryta. Kaip pastebi F. Miliutis, ginčo, kad taurieji elniai buvo sumedžioti neteisėtai ir naudojant jų medžioklei draudžiamą įrangą – naktinį taikiklį – byloje nebuvo. Naudoti naktinius taikiklius medžiojant tauriuosius elnius draudžia ne tik nacionalinė teisė, bet ir ES buveinių direktyva bei Berno konvencija. Vien dėl šios priežasties galima diskutuoti, ar kaltinamųjų veiksmų, kuriais buvo pažeisti kertiniai ES ir tarptautinės teisės principai, pavojingumas neturėjo lemti baudžiamosios atsakomybės. Abejotina ir tai, ar kaltinamojo akto trūkumai buvo esminiai ir negalėjo būti pašalinti nagrinėjimo teisme metu.

LMŽD atkreipia dėmesį, kad medžioklės teisėtumas negali būti vertinamas vien pagal gyvūnų populiacijos gausą ar nustatytus sumedžiojimo limitus. Medžioklė yra griežtai reglamentuota veikla, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas pagal teisės aktų, atsakomybės ir medžioklės etikos principų visumą.

Viešai pasigirdusius klausimus dėl išduotų pažymų, kuriomis galimai buvo siekiama paneigti žalą gamtai, LMŽD vertina itin griežtai. Žalos gamtai nustatymas yra išskirtinė valstybės įgaliotų institucijų, o ne visuomeninių organizacijų funkcija.

Viešojoje erdvėje minimos pažymos nebuvo oficiali Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pozicija ir jose nėra pateiktas Draugijos vertinimas. LMŽD aiškiai atsiriboja nuo bet kokių bandymų Draugijos vardą ar autoritetą panaudoti galimiems pažeidimams pateisinti ar sumenkinti.

LMŽD, kaip nacionalinė medžiotojų organizacija, laikosi principinės pozicijos, kad kiekvienas medžiotojas ir kiekvienas medžiotojų būrelis ar klubas turi atsakingai vertinti savo veiksmus bei užtikrinti, kad medžiotojų bendruomenėje nebūtų toleruojami veiksmai, prieštaraujantys teisės aktams ir medžioklės etikai.

Jeigu bus nustatyta, kad buvo piktnaudžiauta Draugijos vardu arba nesilaikyta LMŽD veiklą reglamentuojančių principų, taip pat medžioklės trofėjų ekspertų veiklai nustatytų reikalavimų ir standartų, Draugija imsis jos kompetencijai priklausančių priemonių.

LMŽD ir toliau nuosekliai laikysis principinės pozicijos: medžioklė privalo būti teisėta, etiška ir skaidri. Nė vienas asmuo, nepaisant jo pareigų, statuso ar nuopelnų, negali būti aukščiau šių principų. Tik taip galima išsaugoti visuomenės pasitikėjimą medžiotojų bendruomene ir garbingos medžioklės tradicijomis.

Teismas sprendžia dėl baudžiamosios atsakomybės. LMŽD gina medžiotojų bendruomenės vertybes. Mūsų vertinimu, medžioklė be teisės, be skaidrumo ir be atsakomybės neturi ir niekada neturės vietos medžiotojų bendruomenėje.