Briedžių ir tauriųjų elnių medžioklės sezonas prasideda. Ar mokėsime ne tik sumedžioti, bet ir išsaugoti?

Rugpjūčio 15 dieną prasideda tauriųjų elnių ir briedžių patinų medžioklė. Daugeliui medžiotojų tai viena laukiamiausių metų dienų. Tačiau šį sezoną Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kviečia į ją pažvelgti kiek kitaip. Ne tik kaip į medžioklės pradžią, bet ir kaip į progą atvirai pasikalbėti apie mūsų pačių atsakomybę, medžioklės kultūrą ir tai, kokią laukinę gamtą norime palikti ateities kartoms.

Briedis yra vienas įspūdingiausių Lietuvos miškų gyvūnų. Tai stambiausias mūsų miškų žvėris po stumbro. Kai kurie briedžiai sveria daugiau kaip 500 kilogramų, o jų gyvenimo trukmė gali siekti net 25 metus. Vasarą jie dažniausiai laikosi lapuočių ir mišriuose miškuose, mėgsta pelkes, žiemą dažniau sutinkami pušynuose. Patinai kasmet numeta ragus ir užaugina naujus. Tai ne tik dar viena medžiojama rūšis. Briedis yra viena iš Lietuvos laukinės gamtos ikonų. Todėl šiandien turime klausti ne vien kiek briedžių galime sumedžioti. Turime klausti, kiek jų privalome išsaugoti, kad po dešimties, dvidešimties ir penkiasdešimties metų mūsų miškuose vis dar būtų stipri, gyvybinga ir kokybiška briedžių populiacija.

Dešimtmečio statistika rodo svarbų lūžį

Pastarųjų dešimties metų mūsų pačių pateikti duomenys rodo, kad briedžių situacija nėra tokia, kuri leistų ramiai numoti ranka. Ilgą laiką oficialioje apskaitoje buvo fiksuojamas nuoseklus briedžių skaičiaus augimas. Tačiau 2025 metais matome ryškų pokytį.

Metai	Briedžių apskaita	Pokytis
2015	12 853
2016	14 091	+1 238
2017	15 166	+1 075
2018	16 597	+1 431
2019	18 182	+1 585
2020	19 410	+1 228
2021	19 789	+379
2022	20 676	+887
2023	20 747	+71
2024	21 049	+302
2025	18 490	−2 559

Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, medžiojamųjų žvėrių apskaitos duomenys, medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojų pateikti duomenys.

2015 metais medžiotojų pateikta briedžių apskaita siekė 12 853 gyvūnus. 2024 metais buvo suskaičiuoti jau 21 049 briedžiai. Per šį laikotarpį oficialioje apskaitoje fiksuotas daugiau kaip 60 procentų augimas. Tačiau 2025 metais apskaita nukrito iki 18 490. Per vienerius metus oficialiai pateiktas skaičius sumažėjo 2 559 briedžiais, arba daugiau kaip 12 procentų.

Tai savaime dar nereiškia, kad reali populiacija sumažėjo lygiai 12 procentų. Apskaitos metodika turi paklaidų, rezultatams įtakos gali turėti oro sąlygos ir kitos aplinkybės. Tačiau atsakingam išteklių naudotojui toks signalas yra pakankamai rimtas, kad į jį būtų privalu atkreipti dėmesį. Kai mūsų pačių apskaita rodo mažėjimą, pirmasis klausimas neturėtų būti „kiek dar galime sumedžioti?“. Pirmasis klausimas turėtų būti „ką turime padaryti, kad briedžių būtų daugiau?“.

„Kai mūsų pačių apskaita rodo mažėjimą, turime pirmiausia klausti ne to, kiek dar galime sumedžioti, o ką galime padaryti, kad briedžių būtų daugiau. Būtent nuo tokio požiūrio ir turi prasidėti atsakinga medžioklė“, – sako LMŽD direktorius L. Daukša.

Čia verta matyti ne vieną skaičių, o visą dešimtmečio istoriją. Po beveik dešimtmetį trukusio briedžių apskaitos augimo 2025 metais užfiksuotas ryškus lūžis.

DIAGRAMA 1: Briedžių apskaita Lietuvoje 2015–2025 m.

Dar vienas nepatogus klausimas

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje taip pat labai pasikeitė briedžių sumedžiojimo mastas. 2015–2016 metų sezoną buvo sumedžioti 1 306 briedžiai, o 2023–2024 metų sezoną jų skaičius jau buvo pasiekęs 2 961. Praėjusį 2025–2026 metų sezoną Lietuvoje buvo sumedžioti 2 372 briedžiai.

Medžioklės sezonas	Sumedžiota briedžių
2015–2016	1 306
2016–2017	1 796
2017–2018	1 999
2018–2019	2 317
2019–2020	2 605
2020–2021	2 436
2021–2022	2 719
2022–2023	2 935
2023–2024	2 961
2024–2025	2 817
2025–2026	2 372

Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, sumedžiotų žvėrių ir paukščių duomenys, medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojų pateikti duomenys.

Per dešimtmetį briedžių sumedžiojimas išaugo nuo 1 306 iki beveik 3 000 per metus, o aukščiausias rodiklis buvo pasiektas 2023–2024 metų sezoną. Vėliau sumedžiojimas sumažėjo iki 2 817, o praėjusį sezoną iki 2 372 briedžių.

Čia atsiranda klausimas, į kurį pirmiausia turime atsakyti mes patys. Praėjusį sezoną buvo prašoma maždaug 4 300 briedžių limito, tačiau faktiškai sumedžiota 2 372. Kodėl prašome daugiau, negu realiai sumedžiojame?

Šiam 2026–2027 metų sezonui patvirtintas 3 935 briedžių sumedžiojimo limitas – 365 briedžiais mažesnis nei praėjusį sezoną, kai limitas siekė 4 300. Tai rodo atsargesnį požiūrį į briedžių išteklių naudojimą. Tačiau vien mažesnio valstybės nustatyto limito nepakanka. Kiekvienas medžioklės ploto vienetas turi vertinti savo konkrečią situaciją ir atsakingai spręsti, kiek briedžių iš tiesų reikėtų sumedžioti.

Konkrečius 2026–2027 metų briedžių sumedžiojimo limitus pagal medžioklės ploto vienetus galite rasti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos svetainėje: Patvirtinti briedžių sumedžiojimo limitai 2026–2027 m. medžioklės sezonui.

Tai nėra vien administracinis klausimas. Tai yra mūsų medžioklės kultūros klausimas. Jeigu patys skaičiuojame gyvūnus, patys teikiame apskaitos duomenis ir patys prašome limitų, turime prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Negalime prašyti kuo didesnės galimybės ir kartu tikėtis, kad valstybė pati nuspręs, kiek mums iš tikrųjų reikia.

„Mes, medžiotojai, turime būti pirmieji, kurie pastebi mažėjančią populiaciją ir atitinkamai keičia savo elgesį. Negalime nuolat prašyti daugiau ir tuo pat metu kalbėti apie atsakingą išteklių naudojimą. Limitas nėra tikslas. Limitas yra riba“, – pabrėžia LMŽD direktorius L. Daukša. Jeigu medžioklės plotuose briedžių mažėja, atsakingas medžiotojas turi mokėti paprašyti mažesnio limito, o kai kuriais atvejais ir visai atsisakyti briedžių medžioklės. Limitas nėra medžioklės planas, limitas yra riba.

DIAGRAMA 2: Briedžių sumedžiojimas Lietuvoje 2015–2016–2025–2026 m.

Medžiotojas turi mokėti ne tik sumedžioti

Tai turbūt svarbiausia mintis, kurią šiandien norisi pasakyti medžiotojų bendruomenei. Medžioklės teisė nėra pareiga išnaudoti kiekvieną suteiktą galimybę. Tikras medžiotojo meistriškumas nėra gebėjimas pasiimti viską, ką leidžia taisyklės. Tikras meistriškumas yra gebėjimas suprasti, ko šiandien geriau nepasiimti.

„Man atrodo, kad šiandien medžiotojo brandą turime matuoti ne vien tuo, ką jis sugeba sumedžioti, bet ir tuo, ko jis sugeba atsisakyti. Mokėti nepaspausti nuleistuko tada, kai gali tai padaryti, kartais yra daug didesnė medžiotojo atsakomybė nei pats sumedžiojimas“, – sako LMŽD direktorius L. Daukša.

Todėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija šį sezoną ragina briedžius medžioti pagal atrankinės medžioklės principus. Ypač svarbu saugoti perspektyvius jaunus patinus ir brandžius reproduktorius. Reikia vertinti ne vien tai, ar gyvūną galima sumedžioti, bet ir tai, kokią reikšmę jo išsaugojimas turės visai populiacijai. Jeigu konkrečiuose medžioklės plotuose briedžių yra kritiškai mažai, turime nebijoti priimti dar radikalesnio sprendimo ir kurį laiką jų visai nemedžioti. Tai nėra silpnumas. Tai yra atsakomybė.

Briedžio trofėjus neatsiranda per vieną dieną

Šiandien turime dar vieną problemą, apie kurią medžiotojų bendruomenėje kalbame per mažai. Tai pernelyg ankstyvas elninių žvėrių patinų sumedžiojimas. Trofėjų ekspertų ilgametė patirtis parodose ir trofėjų apžiūrose rodo labai aiškią tendenciją. Mes pernelyg dažnai vertiname gyvūną pagal tai, ką matome šiandien, o ne pagal tai, kuo jis galėtų tapti po kelerių metų.

Jaunas perspektyvus briedžio patinas dar nėra brandus trofėjus. Jei jį sumedžiojame ketverių ar penkerių metų, niekada nesužinosime, kokį gyvūną būtume pamatę jam sulaukus biologinės ir trofėjinės brandos. Tai ir yra atrankinės medžioklės esmė. Ne viską, ką galime sumedžioti šiandien, turime sumedžioti.

Su tauriuoju elniu situacija kitokia, bet problema panaši

Tauriųjų elnių situacija šiuo metu nėra tokia neraminanti kaip briedžių. Tačiau ir čia turime apie ką susimąstyti. Per pastarąjį dešimtmetį tauriųjų elnių sumedžiojimas Lietuvoje išaugo labai sparčiai. Vien per pastaruosius penkerius metus jų sumedžiojimas išaugo nuo 12 472 iki 21 916.

Medžioklės sezonas	Sumedžiota tauriųjų elnių
2021–2022	12 472
2022–2023	14 797
2023–2024	17 056
2024–2025	19 607
2025–2026	21 916

Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, sumedžiotų žvėrių ir paukščių duomenys.

Nuo 12 472 iki 21 916. Tai beveik 76 procentų augimas per penkerius metus. Tokie skaičiai savaime nėra priežastis skelbti pavojų. Tačiau jie yra labai gera priežastis kalbėti apie tai, kaip mes medžiojame.

Šešerių ar septynerių metų elnias dar nebūtinai yra tas patinas, kurį turėtume pasirinkti. Jeigu norime Lietuvoje turėti brandžių ir aukštos trofėjinės vertės elnių, turime išmokti palaukti. Biologinė ir trofėjinė patino branda ateina vėliau. Trofėjinis žvėris nėra tas, kurį pasiėmėme pirmą progą. Trofėjinis žvėris yra tas, kuriam leidome subręsti.

Trofėjai yra mūsų medžioklės kultūros veidrodis

Trofėjų paroda yra graži medžioklės šventė. Tačiau trofėjus yra ne tik eksponatas. Jis pasakoja, kaip mes medžiojame. Jeigu ilgainiui matome mažiau brandžių ir stiprių briedžių patinų, tai nėra vien trofėjų vertintojų problema. Tai signalas visai medžiotojų bendruomenei. Trofėjų ekspertai iš parodų, apžiūrų ir kasdienio darbo su medžiotojais pastebi, kad atrankinės medžioklės principai praktikoje pernelyg dažnai ignoruojami. Medžiotojui kartais svarbiau pats sumedžiojimo faktas, o ne klausimas, ar būtent šį gyvūną šiandien turėtume pasirinkti.

Tai yra vieta, kur turime būti sąžiningi sau. Jeigu kalbame apie medžioklę kaip apie gamtosaugos ir atsakingo išteklių naudojimo dalį, negalime jos vertinti vien kilogramais mėsos ar sumedžiotų gyvūnų skaičiumi. Turime vertinti ir populiacijos kokybę.

Apskaita nėra formalumas

Čia tenka pasakyti ir dar vieną nepatogų dalyką. Briedžių apskaitą atliekame mes patys. Mes patys skaičiuojame žvėris. Mes patys pateikiame duomenis. Mes patys prašome limitų. Todėl negalime norėti, kad valstybė mūsų duomenimis remtųsi tik tada, kai jie mums patogūs. Jeigu apskaitoje rodome mažėjimą, turime būti pasirengę atitinkamai koreguoti savo elgesį. Jeigu matome, kad konkrečiame medžioklės plote briedžių mažai, neturime laukti, kol valstybė uždraus mums juos medžioti.

Atsakingas medžiotojų kolektyvas turi gebėti priimti tokį sprendimą pats. Briedžių apskaita neturi būti skaičius, kurį norime matyti. Ji turi būti skaičius, kurį iš tiesų matome.

Kodėl LMŽD pasisakė už briedžių limitų išsaugojimą?

Prieš metus Aplinkos ministerija svarstė galimybę atsisakyti briedžių medžioklės limitų. LMŽD tam nepritarė. Mūsų pozicija buvo paprasta. Briedžių išteklių naudojimas turi būti valdomas, o sprendimai turi būti paremti duomenimis. Tačiau čia yra ir mūsų pačių atsakomybė.

Negalime reikalauti valstybės kontrolės, jeigu patys norime išnaudoti kiekvieną galimybę. Negalime prašyti didesnių limitų, kai mūsų pačių apskaita siunčia priešingą signalą. Negalime kalbėti apie gamtosaugą ir tuo pat metu manyti, kad kiekvienas leidžiamas sumedžioti gyvūnas būtinai turi būti sumedžiotas. Jeigu norime, kad valstybė mumis pasitikėtų, pirmiausia turime parodyti, kad mokame atsakingai elgtis patys.

Šį sezoną galime padaryti daugiau, negu iš mūsų reikalauja taisyklės

Jeigu jūsų medžioklės plotuose briedžių mažėja, mažinkite medžioklės intensyvumą. Jeigu briedžių beveik neliko, apsvarstykite galimybę jų visai nemedžioti. Jeigu prieš jus stovi jaunas perspektyvus patinas, pagalvokite, kaip jis atrodytų po penkerių metų. Jeigu galima rinktis tarp patelės ir jauniklio, atsakingai įvertinkite, kuris sprendimas geresnis konkrečiai populiacijai. Jeigu jūsų apskaita rodo mažėjimą, kitais metais neprašykite didesnio limito. Ir svarbiausia, nepaverskime limito medžioklės planu.

Briedžio ateitis priklauso ir nuo mūsų

Valstybė gali nustatyti taisykles. Mokslininkai gali atlikti tyrimus. Komisijos gali paskirstyti limitus. Tačiau miške sprendimą priima medžiotojas. Būtent todėl medžioklės kultūros neįmanoma sukurti vien įstatymu. Ji prasideda nuo žmogaus, kuris turi galimybę sumedžioti, bet nusprendžia nespausti nuleistuko. Šiandien turime pasirinkimą. Galime klausti, kiek dar galima. Arba galime klausti, kiek reikia, kad po dešimties, dvidešimties ir penkiasdešimties metų Lietuvos miškuose vis dar būtų stiprus, brandus ir įspūdingas briedis.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kviečia rinktis antrąjį kelią. „Medžiokime ne tiek, kiek galime. Medžiokime tiek, kiek reikia. O kartais mokėkime ir visai nemedžioti, nes tikras medžiotojas nėra tas, kuris pasiima viską, ką gali. Tikras medžiotojas žino, ką reikia palikti“, – sako LMŽD direktorius L. Daukša.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija

Duomenų šaltiniai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, „Sumedžioti žvėrys ir paukščiai“ – oficialūs medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojų pateikti sumedžiojimo duomenys nuo 2015 metų.

Šaltinis: Aplinkos ministerija – sumedžioti žvėrys ir paukščiai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, „Medžiojamųjų žvėrių apskaita“ – oficialūs medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojų pateikti apskaitos duomenys nuo 2015 metų.

Šaltinis: Aplinkos ministerija – medžiojamųjų žvėrių apskaita