Aplinkos ministerijos siūlomų esminių Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimų santrauka ir pagrindiniai argumentai prieš siūlomus pakeitimus

Aplinkos ministerija Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) pateikė derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Projektas), kuriuo keičiamos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės (toliau – Taisyklės).
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, atstovaujanti vandens telkinių naudotojus ir dalį žvejų mėgėjų, kartu su visuomeniniais žvejais aktyvistais išnagrinėjo pateiktą projektą ir jam nepritaria bei teikia su projektu susijusias pastabas.

1. Siūloma įvesti dar vieną ribojimą, nustatant ne tik minimalius, bet ir maksimalius leidžiamos paimti žuvies dydį:
   1) Lydeka nuo 50 iki 80 cm
   2) Starkis nuo 50 iki 65 cm
   3) Ešerys iki 30 cm
   4) Margasis upėtakis nepriklausomai nuo dydžio privalo būti paleistas (žvejojama „pagavai-paleisk“ principu).
   • Šiems pasiūlymams, susijusiems su konkrečiais siūlomais leidžiamų pagauti žuvų dydžiais, pagrįsti nepateikiama jokių argumentų.
   • Projektas nustato ribojimus, kuriais reikšmingai būtų įsikišta į vandenų ekosistemas, tačiau nėra mokslininkų ichtiologų tyrimų dėl tokių ribojimų galimos neigiamos įtakos buvimo ar nebuvimo.
   • Žvejybos taisyklėse jau seniai yra sąrašas telkinių, kuriuose yra saugomos trofėjinės žuvys ribojant maksimalų galimos paimti žuvies dydį. Tačiau pagal pačios Aplinkos ministerijos skelbiamus žuvų išteklių tyrimų duomenis, dalyje tų vandens telkinių žuvų išteklių būklė yra prasta arba tik vidutinė. Tai gali būti indikacija, kad plėšriųjų žuvų maksimalaus dydžio ribojimų įvedimas neprisideda prie žuvų išteklių būklės vandens telkinyje pagerėjimo.
   • Asmenims, žvejojantiems leidžiamu povandeninės žvejybos būdu praktiškai būtų sunku įvertinti, ar sterkas, lydeka bei ešerys nėra didesni nei projektu siūlomas didžiausias sužvejotinos žuvies dydis. Asmenys, žvejojantys šiuo būdu, būtų verčiami nuolat bijoti, kad netaptų pažeidėjais, taip dar labiau ribojant bei griežtinant žvejybą šiuo būdu.
   • Niekuo nepagrįstas ešerių maksimalaus leidžiamo imti dydžio nustatymas. Ešeriai jautrūs slėgio pokyčiams ir pagauti didesniuose gyliuoti nebebūna pakankamai gyvybingi, kad galėtų būti paleisti. Pagal žuvų išteklių tyrimus nėra nustatytas ešerių populiacijų mažėjimas, nepaisant to, kad tai viena populiariausių žvejojamų žuvų ir to, kad valstybės pastangomis Lietuvos ežerai ešeriais nėra žuvinami.
   • Nepagrįstas reikalavimo marguosius upėtakius gaudyti tik „pagavai-paleisk“ principu įtvirtinimas. Pastebėtina, kad panašiomis buveinėmis margieji upėtakiai dalinasi su kiršliais, tačiau jų žvejybai ribojimai nesiūlomi. Dėl tokio pasiūlymo ir būtinumo nėra diskutuota ir prieita bendros pozicijos tiek žvejų, tiek mokslininkų ichtiologų, tiek ir Aplinkos ministro patariamojoje Mėgėjų žvejybos taryboje.
2. Panaikinama galimybė žvejoti pirmą arba paskutinę draudimo dieną, kai ji yra savaitgalio ar švenčių diena
   • Šios išimties taikymas praktikoje yra nusistovėjęs ir žvejai nesusiduria su jokiais neaiškumais dėl šios išimties taikymo
   • Ši išimtis suteikia asmenims didesnes galimybes užsiimti mėgstama žvejybos veikla
   • Praktiškai nepablogindama žuvų išteklių būklės ir nedarydama žuvų ištekliams neigiamo poveikio tokia išimtis gerokai padidina (ypač dirbantiems asmenims) galimybes žvejoti ir taip leisti laiką gamtoje
   • Projekto rengėjai nenurodo jokios tokio ribojimo naudos visuomenei
3. Projektu įtraukiamais papildomais apribojimais žvejybos taisyklės dar labiau komplikuojamos, nepaisant ir taip žvejų tarpe vyraujančio požiūrio, kad taisyklės yra itin sudėtingos ir sunkiai suprantamos vidutiniam žvejui
   • Siūloma Aplinkos ministerijai apsvarstyti žvejybos taisyklių supaprastinimo poreikį, atsisakant perteklinių draudimų, reguliavimą padarant aiškesnį ir glaustesnį. Žvejų bendruomenė yra pasiruošusi prisidėti prie žvejybos taisyklių pertvarkymo, padarant jas aiškesnes ir paprastesnes.