Share This Article
Žvejyba ant ledo daugeliui yra ne tik laisvalaikis, bet ir tradicija, tačiau svarbu suprasti, kad pats ledas, tai nuolat kintanti, nevienalytė ir ne visada nuspėjama natūrali „platforma”. Ledo saugumą lemia ne vien tik jo storis. Ne mažiau svarbi jo struktūra (ar ledas skaidrus ir vientisas, ar baltas, porėtas, sluoksniuotas), oro temperatūros svyravimai, sniego danga, vandens lygio pokyčiai bei srovės. Dėl šių veiksnių vienoje to paties telkinio vietoje ledas gali būti pakankamai tvirtas, o už kelių metrų – pavojingai plonas. Todėl pasikliauti vien tik vizualiniu įvertinimui, „vakar buvo gerai” principu ar kitų žvejų pėdsakais – labai rizikinga.
Vienam žmogui santykinai saugus gali būti maždaug 7–10 cm storio skaidrus, vientisas ledas, o grupei žmonių nuo 12 cm. Jei ledas yra baltas, susidaręs iš sniego, ar korėtos struktūros (tarsi „kempinė”), jo laikomoji galia ženkliai mažesnė, todėl net ir didesnis storis gali būti apgaulingas. Ypač atsargiai reikia vertinti vietas, kur ledą veikia vandens judėjimas: upių vagos, įtekėjimai ir ištekėjimai, pratakos, užtvankų ruožai, tiltai, šaltiniai, taip pat zonos su gausia vandens augalija, įšalusiais daiktais. Srovė ar šiltesnis vanduo tokiose vietose ardo ledą iš apačios, todėl susidaro plonesnės „kišenės”, kurių iš viršaus galima net nepastebėti.
Silpnas ar trapus ledas dažnai turi aiškius požymius – tamsios, šlapios dėmės, vanduo ant ledo paviršiaus, gausūs įtrūkimai, nelygūs, sluoksniuoti plotai, taip pat porėta, trupanti struktūra. Dar vienas ypatingai pavojingas ledas – po lietaus ar atodrėkio. Tokiu metu vanduo ant ledo paviršiaus pagreitina tirpimą ir mažina ledo stiprumą, o temperatūros svyravimai apie nulį lemia, kad ledas tampa korėtas: jis gali atrodyti storas, tačiau praranda laikomąją galią ir lūžta staiga, be išankstinio „įspėjimo”.
Nelaimės žvejojant ant ledo dažniausiai nutinka tuomet, kai neįvertinamos realios sąlygos: nepatikrinamas ledo storis, pasirenkamos srovės veikiamos vietos, žvejojama vienam, tamsiu paros metu ar esant prastam matomumui. Riziką didina ir tai, kai keli žmonės susitelkia vienoje vietoje (pavyzdžiui, arti gręžiamos eketės, statomos palapinės, buriuojamasi grupelėmis vienas šalia kito), nes apkrova koncentruojasi ir ledas gali neatlaikyti.
Saugumą geriausiai užtikrina išankstinis pasiruošimas ir disciplina. Privaloma turėti ledo smaigus, nešiojamus taip, kad būtų pasiekiami akimirksniu, patariama turėti virvę, telefoną neperšlampamame dėkle, o ankstyvos žiemos ar atšilimo laikotarpiu – ir plūdrumą užtikrinančią liemenę ar specialų plūdrumą palaikantį kostiumą. Ledo storį verta tikrinti peikena, o žvejojant laikytis atstumų ir vengti akivaizdžiai pavojingų zonų (kurios išvardintos ankščiau). Taip pat svarbu informuoti artimuosius, kur planuojama žvejoti ir kada ketinama grįžti.
Jei vis dėlto įlūžote, svarbiausia – nepanikuoti. Pirmomis sekundėmis šaltis gali sukelti šoką ir staigų refleksinį kvėpavimo, todėl reikia sąmoningai kontroliuoti kvėpavimą, išlaikyti galvą virš vandens ir atsisukti į tą pusę, iš kurios atėjote – ten ledas dažniausiai tvirtesnis. Reikia plačiai remiantis rankomis į ledo kraštą, bandyti kūnu užsliuogti ant ledo, judėti horizontaliai naudoti ledo smaigus. Išlipus nereikėtų iš karto stotis – saugiau nusiridenti ar nušliaužti kelis metrus nuo eketės, tik tuomet keltis ir trauktis tuo pačiu keliu kuriuo atvykote. Po įvykio būtina kuo greičiau sušilti, pasikeisti šlapius drabužius, o esant drebulio, silpnumo, sumišimo ar mieguistumo požymiams – kviesti pagalbą.
Jeigu įlūžo kitas žmogus, pirmiausia būtina užtikrinti savo saugumą ir nedelsiant skambinti 112. Labai svarbu nepribėgti prie eketės stačiomis, nes taip gelbėtojas dažnai tampa antruoju skęstančiuoju. Artintis reikėtų šliaužiant, paskirstant svorį tolygiai ledo plotui, ir gelbėti per atstumą– paduodant metant virvę, lazdą, šaką, žvejybines roges, lentą ar kitą daiktą, už kurio žmogus galėtų įsikibti. Ištraukus taip pat saugiau abiem nušliaužti nuo pavojingos vietos ir tik tuomet judėti kranto link.
Atsakingas elgesys, pasiruošimas ir budrumas yra pagrindinės sąlygos, leidžiančios saugiai mėgautis žvejyba ant ledo. Nėra visiškai saugaus ledo – yra tik gerai įvertintos sąlygos ir žvejai, kurie riziką valdo, o ne ignoruoja.
