Share This Article
FACE sveikatos ir gerovės darbo grupė lapkričio 27 dieną turėjo susitikimą su Europos Komisija, siekiant aptarti naujausius įvykius, susijusius su afrikiniu kiaulių maru ir paukščių gripu. Diskusijoje dalyvaus DG SANTE Gyvūnų sveikatos skyriaus veterinarijos gydytojos Francesca Calvetti ir Iulia Delia Cohen.
AKM situacija 2014–2025 m.
AKM išlieka plačiai paplitęs laukinių šernų populiacijose, ypač Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Balkanuose.
2025 m. registruojami dideli skirtumai tarp valstybių:
- Rumunijoje – itin didelis skaičius protrūkių naminių kiaulių ūkiuose (430 atvejų).
- Estijoje ir Latvijoje – didėjantis protrūkių skaičius vasaros laikotarpiu.
- Čekijoje ir pietų Italijoje – nėra protrūkių laukinių šernų populiacijose nuo 2024 m. rugpjūčio; pradedamas ribojimų peržiūrėjimas.
- Belgija ir Švedija – pripažintos laisvomis nuo AKM.
2025 m. svarbiausi įvykiai ES
- Nauja paveikta teritorija Vokietijoje — laukinių šernų atvejai.
- Kroatijoje – naujas židinys pasienyje su Serbija, didelis protrūkių skaičius ir poveikis kaimyninei Vengrijai.
- Baltijos šalys, Lenkija ir Kroatija išlieka aukštos rizikos regionai vasaros mėnesiais.
Teisinis reguliavimas: Reglamentas (ES) 2023/594, 56 straipsnis
Visos valstybės narės, išskyrus galinčias įrodyti nuolatinę laukinių kiaulinių nebuvimo situaciją, privalo per 6 mėnesius parengti nacionalinį veiksmų planą (NAP).
Planas apima:
-strateginius tikslus ir teritorijos aprėptį;
-laukinių šernų populiacijos dydžio vertinimą;
-medžioklės tikslus ir jų galimą poveikį;
-nuolatinę stebėseną (ypač kritusių šernų tyrimus);
-biosaugos priemones ūkiuose ir medžioklės veiklose;
-komunikacijos bei mokymų programas;
-tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
Pagrindiniai AKM iššūkiai:
- Biosauga smulkiuose ir namų ūkiuose išlieka silpniausia grandis.
- Laukinių šernų valdymas: sudėtinga kontroliuoti jų migraciją ir gausą dideliuose plotuose.
- Tarptautiniai keliautojai ir žmonių sukelti ligos „šuoliai“ didina riziką.
- Tarptautinių prekybos partnerių reikalavimų dėl zonų/regionalizacijos vykdymas.
- Vakcinų nebuvimas (šiuo metu saugios ir veiksmingos AKM vakcinos nėra).
- Naujas iššūkis – ligos grįžimas po eradikacijos dėl biosaugos trūkumų.
Išvados
-Vasarą padidėję protrūkiai Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Kroatijoje patvirtina būtinybę sustiprinti stebėseną tiek laukinių šernų, tiek naminių kiaulių populiacijose.
-Biosaugos priemonių laikymasis – kritinis veiksnys mažinant protrūkių riziką.
-Moksliškai pagrįstas laukinių šernų populiacijos valdymas, paremtas rizikos vertinimu, yra būtinas ASF eradikacijai ir naujų atvejų prevencijai.
-Tinkamai įgyvendinami nacionaliniai veiksmų planai gali padėti pagerinti ankstyvą nustatymą šalyse, kuriose ASF dar neaptikta.
