Pavojaus skambutis medžiotojų klubams: daugiau nei trečdalis narių – garbaus amžiaus, jaunimas į gamtą nesiveržia

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMZD) šių metų balandžio–gegužės mėnesiais vykdyta reprezentatyvi apklausa siunčia rimtą signalą šalies medžiotojų klubams ir būreliams. Gauti rezultatai atskleidė sparčią bendruomenės senėjimo tendenciją: daugiau nei trečdalis aktyvių medžiotojų jau yra perkopę 56 metų ribą, didžioji šios vyresnio amžiaus grupės dalis yra 56-65 metų. Tuo tarpu jaunoji karta juos keičia itin vangiai.

Šių metų pavasarį vykusioje LMŽD apklausoje nuomonę pareiškė net 2044 šalies medžiotojai. Gauti rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus grupės sudaro kritinę bendruomenės dalį. Sudėjus visus tyrimo dalyvius nuo 56 metų ir vyresnius, jie sudaro net 34,5 proc. (706 medžiotojai) tyrime nuomonę išsakiusių.

Tai reiškia, kad kas trečias miško takais žengiantis medžiotojas šalyje yra garbaus amžiaus, 56-65 metų grupė sudaro net 19,3 proc. (395 respondentai), 66-75 metų – 13,2 proc. (270 respondentai), o vyresni nei 76 metų veteranai – 2 proc. (41 respondentas).

Tuo tarpu medžiotojų bendruomenės ateitis išlieka miglota. Jaunimo iki 35 metų dalis tarp visų apklaustųjų tėra vos 16,5 proc. (338 respondentai). Iš jų jauniausi medžiotojai iki 25 metų sudaro vos simbolinius 2,8 proc. (57 respondentus), o 26-35 metų grupė – 13,7 proc. (281 respondentai).

Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, toks menkas jaunimo įsitraukimas rodo, kad gamtosaugos veikla pralaimi kovą prieš modernias skaitmenines veiklas, o jaunimas tampa vis mažiau įsitraukęs į gamtoje vyksiančius procesus.

„Šie balandžio–gegužės mėnesių apklausos skaičiai – aiškus pavojaus skambutis medžiotojų kolektyvų vadovams. Tai rimtas signalas medžiotojų klubams ir būreliams, pasirinkusiems uždarumo politiką, o ne atvirumą, nes viena diena jų narių tiesiog liks mažuma, bet pareigos valstybei ir gamtai liks. Jeigu per artimiausius kelerius metus nebus imtasi aktyvių veiksmų pritraukti jaunąją kartą, po dešimtmečio susidursime su rimta krize. Medžioklė nėra hobis, o valstybės deleguota funkcija saugoti miškus, pasėlius ar reguliuoti gyvūnų populiaciją bei užtikrinti biosaugą – valdant afrikinį kiaulių marą ar kitas ligas. Vyresnio amžiaus medžiotojams pasitraukus, jų tiesiog nebus kam pakeisti“, – situaciją komentuoja LMŽD direktorius.

Remiantis tyrimu, stabiliausią šalies medžiotojų branduolį sudaro vidutinio amžiaus atstovai. Didžiausias aktyvumas fiksuojamas 36–45 metų grupėje (25,9 proc. arba 529 respondentai) bei 46–55 metų grupėje (23 proc. arba 471 respondentai).

LMŽD pažymi, kad pavasario tyrimo rezultatai rodo būtinybę medžiotojų organizacijoms skubiai keisti veiklos strategijas, iš uždarų tapti atviromis, šiuolaikiškomis, jaunimą sudominančiomis bei užtikrinančiomis šio amato, tradicijų tęstinumą ir ilgalaikių valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą Lietuvoje.

Tyrimas buvo atliktas 2026 m. balandžio–gegužės mėnesiais, jame dalyvavo 2045 šalies medžiotojai, jų apklausa vykdyta internetu.