Medžiotojai Lietuvoje

Policijos registre yra 31 tūkst. asmenų, turinčių leidimus laikyti medžioklinius ginklus, vadinasi, ir teisę medžioti. Pastaraisiais metais medžiotojų sąvadui duomenis teikė 28 tūkst. medžiotojų, iš jų 24 800 deklaravo priklausymą medžiotojų draugijoms. Kitoms medžiotojų organizacijoms (Lietuvos medžiotojų sąjungai „Gamta", Sūduvos medžiotojų sąjungai) priklauso 1400 medžiotojų," laisvų šaulių" yra apie 1800. Turinčių teisę medžioti ir laikyti medžioklinius ginklus, bet neteikiančių duomenų medžiotojų sąvadui asmenų yra apie 3000. Taigi, nuo viso medžiotojų skaičiaus Lietuvoje šiuo metu yra 84,5 proc. asocijuotų medžiotojų - LMŽD vienija 80 proc., kitos organizacijos - 4,5 proc., laisvieji šauliai sudaro 5,8 proc.

BENDRA APŽVALGA

Vidutinis medžioklės ploto vieneto dydis  Lietuvoje yra 8650,1 ha. Didžiausi vidutiniai plotų vienetai (virš 9000 ha) suformuoti Kauno, Tauragės ir Telšių apskrityse. Vilniaus apskritis padalinta į sąlyginai daug medžioklės plotų vienetų, tad vidutinis plotų vienetų dydis šioje apskrityje yra mažiausias.

Miškai sudaro vidutiniškai 33 proc. ploto vieneto. Patys miškingiausi plotai yra Alytaus apskrityje, kur ploto vienetų miškingumas siekia 46,2 proc., t.y. beveik pusę plotų dengia  miškai. 2011 m. Statistikos departamento duomenimis Alytaus apskrities miškingumas siekė 44 proc.( bendras Lietuvos miškingumas - 33,2 proc). Mažiausiai miškingi medžioklės plotai yra Šiaulių, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse, kur miškai yra fragmenuoti ir išsisklaidę.

Vidutinis narių skaičius medžiotojų kolektyvuose - 41 medžiotojas. Daugiausiai medžiotojų į kolektyvus buriasi Telšių, mažiausiai - Panevėžio apskrityse. Beveik visose apskrityse kolektyvų nariai yra asocijuoti ir deklaruoja priklausymą kuriai nors draugijai. Daugiausiai neasocijuotų narių turi Marijampolės ir Vilniaus apskričių medžiotojų kolektyvai.

Moterys medžiotojos Lietuvoje sudaro 1,48 proc. nuo viso medžiotojų skaičiaus. Daugiausiai moterų medžioja Marijampolės, Šiaulių ir Utenos apskrityse (virš 2 proc.).

 

 

Medžiotojų amžius Lietuvoje turi tendenciją eiti senėjimo linkme, tai galimai glaudžiai siejasi su visos lietuvos gyventojų demografine padėtimi. Jauni (iki 20 m.) medžiotojai vidutiniškai sudaro vos 3,7 proc. Daugiausiau jaunų medžiotojų yra Utenos apskrityje (11,4 proc.), kitose apskrityse jų skaičius svyruoja nuo 0,8 iki 5,6 proc. Vidutiniškai 29,5 proc. medžiotojų priklauso 20 - 40 metų amžiaus grupei. Didžioji dalis Lietuvos medžiotojų (48,7 proc.) priklauso 40-60 metų amžiaus grupei ir medžiotojai, kuriems yra virš 60 m. vidutiniškai sudaro 18,2 proc.

56,6 proc. mūsų šalies medžiotojų  medžioja ilgiau kaip 10 metų. 8,7 proc medžiotojų dar neturi trijų metų medžiojimo stažo, 12,2 proc medžioja 3- 5m., 22,5 proc.  - 5-10 metų.

 

Pagal gyvenamąją vietovę Lietuvoje medžiotojai pasiskirstę daugmaž tolygiai - vidutiniškai 37 proc. medžiotojų gyvena kaimo vietovėse arba gyvenvietėse (iki 1000 žmonių), 30,7 proc. gyvena miesteliuose arba nedideliuose miestuose (1 - 10 tūkst. žmonių), likę 32,3 proc. gyvena dideliuose miestuose (virš 10 tūkst. gyventojų). Daugiausiai medžiotojų kaimo vietovėse gyvena Telšių ir Alytaus apskrityse (atitinkamai po 48,8 ir 46,2 proc). Didmiesčiuose gyvena dauguma Kauno, Šiaulių ir Utenos apskričių medžiotojų (visuose regionuose virš 40 proc.). Tolygiausiai pagal gyvenamąją vietą medžiotojai pasiskirstę Klaipėdos, Utenos ir Vilniaus apskrityse.

 

SOCIALINĖS GRUPĖS

54,4 proc. medžiotojų Lietuvoje turi įgiję aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą. Medžiotojų, turinčių pagrindinį išsilavinimą, yra 8,9 proc. Daugiausiai tokių medžiotojų yra Telšių ir Panevėžio apskrityse,  kur vyrauja vyresniojo amžiaus medžiotojų kontingentas. Daugiausiai aukštąjį išsilavinimą įgijusių medžiotojų yra didžiosiose - Vilniaus, Kauno ir Šiaulių - apskrityse.

Pagal medžiotojų  veiklą pirmauja žemės ūkis, verslo sritis ir valstybės tarnyba. Veiklos krypčių įvairovė leidžia spęsti apie labai skirtingus medžiotojų interesus. Tarp medžiotojų jau yra nemaža dalis moksleivių.

Lietuvos medžiotojams būdingas vidutinis gyvenimo lygis. Mažas (iki 1000 litų) mėnesines pajamas gauna 36,3 proc. medžiotojų,  vidutines (1 - 2 tūkst. Lt) pajamas - 40,1 proc, dideles (2 - 4 tūkst. Lt) - 18,1 proc, labai dideles (virš 4 tūkst. Lt) gauna 5,5 proc. medžiotojų.

GLOBOTI FAUNAI KOLEKTYVAI SKIRIA BEVEIK PUSĖ  METINIO BIUDŽETO

Vidutinis kolektyvo metinis pajamų fondas sudaro 13 350,31 Lt (kiekvienam kolektyvo nariui nuo vidutinio narių skaičiaus įnašas po 325,62 Lt  per metus). Iš jų mokesčiams už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą vidutiniškai skiriama 6158,5 Lt arba 46,1 % metinio kolektyvo biudžeto.

Gyvūnų globai ir šėrimui, bietechninių priemonių, pagerinančių slėpimosi, veisimosi, žiemojimo ir maitinimosi sąlygas, įrengimui kolektyvai vidutiniškai per metus skiria po 5604,6 Lt, tai sudaro 42 proc. arba du penktadalius viso biudžeto.  Atskiruose regionuose šie skaičiai siekia iki 49 % (Kauno apskrityje) ar netgi 54,5 % (Utenos apskrityje).

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškams arba pasėliams atlyginti vienas kolektyvas skiria vidutiniškai 433,6 Lt per metus, tačiau atskirose apskrityse, atsižvelgiant į tai, kiek yra ūkinės paskirties žemės, žalos atlyginimas labai skiriasi. Daugiausiai lėšų dėl padarytos žalos tenka skirti Marijampolės ir Utenos apskričių medžiotojų kolektyvams.